„Komedijos elementų nestokojančioje juostoje persipina tikra istorija, nostalgija praeičiai ir tragikomiški nuotykiai,“ – pasakojo susitikimo su režisieriumi metu „Kino pavasario“ programų koordinatorius Edvinas Pukšta.
Rumunų režisieriaus Tudoro Giurgiu filmas „Apie sraiges ir žmones“ paremtas tikra 2002 metų istorija, kai begeriant bankrutuojančios gamyklos darbuotojams, jų lyderiui kilo beprotiška idėja užsidirbti pinigų, priduodant spermą bankui.
„Aišku, taip nieko ir neatsitiko. Tačiau, kitą dieną ši naujiena jau mirgėjo „CNN“ ir kitoje pasaulio žiniasklaidoje,“ – atskleidė filmo priešistorę režisierius T.Giurgiu.
Filmo kūrėjas nusprendė perkelti veiksmą į 1992 m., tuo pačiu norėdamas pavaizduoti tų laikų žmonių naivumą, jausmus, nuotaikas. Pasak T.Giurgiu, ši idėja 2002 metų gale dar pateko ir į „Kvailiausių pasaulyje verslo idėjų“ dešimtuko 7 vietą.
Iš tiesų, gamykla buvo uždaryta turtingo Amerikos verslininko, uždirbusio daug pinigų. Šis įvykis Rumunijoje sukūrė dideles socialines problemas, paveikė daugelį šeimų.
Režisierius Tudoras Giurgiu festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovams atskleidė, kaip gimė šio filmo scenarijus ir pats filmas.
- Kiek žmonių buvo atleista uždarius gamyklą?
- Uždarius šią gamyklą buvo atleista daugiau nei 3000 darbuotojų.
- Kodėl pasirinkote prancūzų verslininką, jei tikrasis buvo amerikietis?
- Scenarijaus rašytojas sugalvojo pavaizduoti prancūzą. Smagu panaudoti prancūzų klišes. Išeina tarsi - Rumunija prieš Prancūziją.
- Ar gamyklą paversti sraigių fabriku idėja atėjo vėliau?
- Patys mėgstame sraiges. Tai nesudėtinga ir nėra per daug metaforiška. Nemažai skyriau laiko tyrinėjimams apie sraigių seksualinę prasmę, bet tai niekur nenuvedė.
- Kaip sugalvojote filmo veiksmą perkelti į Michaelo Jacksono garstrolių koncerto Rumunjoje laikus?
- Michaelo Jacksono koncertas atitinka tą laikotarpį, nes 1992 m. buvo pirmas didysis muzikanto atvykimas. Bukareštas buvo pirmas Michaelo Jacksono gastrolių miestas, nes jo agentas buvo bukareštietis. Tai buvo didžiausias visų laikų šalies įvykis. Prezidentas ir visa spauda kalbėjo apie tai. Tai buvo mano pirmas darbas – laikyti kameros stovą ir pirmieji uždirbti 25 doleriai. Tebeturiu tą gėdingą nufilmuotą medžiagą. Iš tiesų, pats esu Michaelo Jacksono gerbėjas.
- Kiek užtruko sukurti 90-ųjų metų aplinkos įvaizdį?
- Sunkiausia buvo filmuoti gatvėse, nes jos taip nebeatrodo. Mane kartais žmonės tebekaltina, kad, pavyzdžiui, langus filmavau tokius, kaip jie atrodo dabar, o ne tada. Dabar jie yra plastikiniai.
- Ar senovinė mašina tikra?
- Tikra. Tuo metu vyko didelis mašinų eksportas į Ameriką. 1970-80 metais tai buvo didelis dalykas.
Ar filmo pabaigoje darbo netekę žmonės buvo įdarbinti sraigių gamykloje?
- Taip. Apie 300 žmonių buvo įdarbinta. Ją atidarė prancūzų verslininko sūnus.
- Ar filmo aktoriai profesionalūs?
- Visi aktoriai profesionalūs, o vadovo vaidmenį atliko žymus Rumunijos aktorius. Neprofesionalūs yra tik epizodiniai veikėjai.
- Kaip šis filmas buvo priimtas Rumunijoje?
- Labai gerai. Jis sulaukė didelės sėkmės ir pateko į pirmą penketuką. Jį pamilo ir kino kritikai. Jiems tai pirmas filmas, kuriame Rumunijos darbuotojai parodyti iš geros, subtilios, žmogiškos pusės. Naujai parodytas socialinis Rumunijos pasaulis.
- Kaip Jūsų filmą priėmė kolegos?
- Kadangi į Rumunijos kino teatrus sunku patekti, norėjau lengvesnio filmo. Kai kuriems žmonėms jis patiko, kai kuriems - ne.
- Ar filme sakoma tiesa, jog danų studentų sperma geriausia?
- Pasidomėjome ir visa tai - tiesa. Viena šeima Rumunijoje iš tiesų norėjo susilaukti vaiko, todėl nuėjo į spermos banką ir pagal prototipą pasirinko danų studento spermą. Jų tėvystės patirtis buvo puiki, todėl kita šeima nusprendė padaryti tą patį.
- Ačiū už filmą. Penkis metus stebime Rumunijos kinematografiją. Kokios priežastys lemia, kad ji tokia stipri? Iš kur gaunate pinigų kurti filmams? Kiek filmų sukuriama šalyje per metus?
Į pirmą klausimą atsakymo nežinau. Šalyje sukuriama 14-17 filmų. Matyt, tai vyksta dėl Rumunijos žmonių išsilavinimo. Tai kruvinas perėjimas su daug įvykių. Visi norime išreikšti save, nes tai galimybė, pakeičianti gyvenimą – daryti, ką mėgsti daryti. Mes šalyje neturime per daug pinigų. Kalbant apie skirtumus, pavyzdžiui, Rumunijos ir Lenkijos, kurios filmus seku. Situacija tokia, kad jiems sekasi gerai, jų filmai uždirba daug pinigų. O mes kovojame ir tai iš tiesų sudėtinga. Turi būti alkanas, norėti ir kurti. Tam nėra jokio logiško paaiškinimo. Tiesiog turi būti svarbus auditorijai.
- Ar gavote šiam filmui paramą?
- Šiam filmui gavome 3000 eurų iš Prancūzijos ir kitų institucijų.
- Kas sprendžia, ar filmas gaus paramą?
- Čia nėra jokio tiesioginio ryšio. Turime komitetą, kuris skaito scenarijus ir sprendžia, kam skirti paramą. Šis skaičius krenta. Lieka daug režisierių su stipriais filmais.
- Šis filmas paliečia daug šalių – kaip Vakarų šalys jį priima?
- Norėjau parodyti jį Prancuzijai, dar nežinau, kaip reaguos. Alžyrui, Vokietijai parodžiau. Ten daug klišių, pavyzdžiui, Manuela jiems per daug įžūli. Kitos šalys mano, kad dariau tą su kažkokiu užslėptu tikslu. Tačiau Ispanijos, Niujorko reakcija buvo puiki.
- Ar rodėte filmą Jungtinėje Karalystėje?
- Dar bus parodytas Edinburge festivalyje birželį.
Filmo „Apie sraiges ir žmones“ anonsas:
