Viena iš režisieriaus idėjų – klaustrofobiją, liguistą ankštų arba uždarų patalpų baimę, transformuoti į klaustrofiliją – meilę mažame rakandų prigrūstame rūsio kambarėlyje, meilę įkalinimui uždarose erdvėse. B.Bertolucci filme „Aš ir tu“ rūsys kiekvienoje scenoje atrodo vis kitaip.
„Aš norėjau, kad erdvė keltų vis kitokius jausmus, kad kiekvienas istorijai progresuojant galėtų pamatyti vis ką nors nauja, taip kaip dviejų žmonių troškimai, nusivylimai, pastangos ir sapnai keičiasi filme „Aš ir tu“, – sakė garsusis režisierius.
Lorenzo – keistuolis keturiolikmetis vienišius, sudėtingai bendraujantis su tėvais ir bendraamžiais. Norėdamas pailsėti nuo visų, jis nusprendžia pasislėpti apleistame rūsyje. Niekas netikėjo, kad dėl noro pabūti vienam, jis atsisakys vykti į mokyklos slidinėjimo kelionę. Visa savaitė, praleista rūsyje, virs galimybe išvengti konfliktų ir spaudimo būti normaliam. Lorenzo planuoja gyventi nuostabioje vienatvėje drauge su mėgstamiausia muzika, knygomis ir skruzdėlių ūkiu, puikiai pakeičiančiu televizorių. Keista būtų, jeigu visi planai virstų tikrove. Atvykusi Lorenzo įseserė Olivia viską pakeičia. Ji staiga įvirsta į rūsį ieškodama seniai pamirštų daiktų. Iškalbinga 25-erių gražuolė, šiek tiek problematiška ir trapi, sugriauna Lorenzo troškimą visiškai pabėgti nuo realybės. Jų priverstinis gyvenimas kartu rūsiu apribotoje erdvėje virto požiūrių susidūrimais ir apmaudu, pripildytu poreikiu švelnumui ir intymumui. Kelios emocijų pilnos dienos ir naktys įkvėps Lorenzo pažvelgti į pasaulį kitomis akimis.
Šis filmas režisieriui Bernardo Bertolucci taip pat tapo nauju požiūriu į gyvenimą. „Kai mano priverstinis negebėjimas judėti tapo įprastine mano būsena, maniau, kad baigėsi tos dienos, kai gebėjau kurti filmus“, – pasakojo režisierius. „Mintis, kad daugiau nebekursiu filmų, reiškė, kad užversiu vieną gyvenimo puslapį ir turėsiu atversti kitą, tačiau nežinojau, kokį. Man prireikė laiko suprasti, kad man reikalingas vežimėlis, kad galėčiau judėti. Pamažu išmokau priimti savo būseną kaip normalią ir nuo tada supratau, kad galiu kurti filmus iš kitos pozicijos nei įprastai. Sėdėdamas, o ne stovėdamas. Kurdamas „Aš ir tu“ jaučiausi sugrįžtantis į gyvenimą su nauju požiūriu ir pasirengęs kuo greičiau pradėti kitą filmą.“
Režisierius prisipažįsta susitikęs su beveik kiekvienu herojų amžių atitinkančiu Italijos aktoriumi ar aktore nuo pirmuosius žingsnius aktorystės pasaulyje žengiančių iki jau išgarsėjusių jaunuolių. Po ilgų paieškų pagrindiniai vaidmenys atiteko Jacopo Olmo Antinori ir Tea Falco. Kalbėdamasis su Lorenzo įkūnijusiu J. O. Antinori, režisierius teigia paklausęs, ar jam iš tiesų tik 14 metų. Jaunuolis buvo dar vaikas, tačiau aktorius iš prigimties, ypač gabus ir jaučiantis režisierių, kokių reta sutikti net tarp profesionalų.
„Kai pirmą kartą susitikau su Tea Falco, paklausiau jos: „Ką galvoji?“, o ji man atsakė: „Būtų gerai neturėti požiūrių. Mes niekada nesiginčytume.“ Galiausiai šias eilutes įdėjau į filmą. Ji tikrai ypatinga mergaitė“, – apie aktorių indėlį į scenarijų kalba režisierius.
Filmo „Aš ir tu“ anonsas:
