- Ar bus šįmet filmų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų) tema?

Santa: Taip, šiais metais bus du čilietiški filmai, kurie ne taip tiesiogiai paliečia LGBT temą. Tai filmai "Jauna ir pašėlusi" bei "Mikelandželo kančia". Taip pat dokumentinis filmas apie transvestitų viešnamį "Bella Vista".

Edvinas: Aš išskirčiau muzikinį dokumentinį filmą "Zuloak", kuris pasakoja apie anarchistinę merginų grupę, kuri buvo ir sukurta tam, kad protestuotų prieš jiems nepatinkančias negandas.

- Šių metų "Kino pavasario" programoje - pakankamai daug garsių vardų. O kokį vieną ar kelis filmus patartumėte pamatyti, kurie galbūt sukurti mažiau žinomų režisierių, bet nustebins netikėta kinematografija, vaidyba ar scenarijumi?

Santa: Pasiūlyčiau garsaus lenkų režisieriaus Jerzy Skolimowskio sūnų filmą "Iš pragaro". Taip pat graikišką filmą "L" apie vienišių vairuotoją bei jo gyvenimą automobilių stovėjimo aikštelėse. Iš dokumentinių filmų pasiūlyčiau "Seksas dėl miško" apie grupelę jaunų žmonių, kurie internete talpina sekso aktus vien tam, kad surinktus pinigus investuotų gamtos gelbėjimui. Jie kelia klausimą, kodėl seksas ir meilė yra viešai cenzūruojami, o, pavyzdžiui, smurtas - ne.

Edvinas: Aš dar paminėčiau filmą, kuris galėtų tapti netikėtu atradimu, tai filmas iš Filipinų "Bwaka". Melancholiška drama pasakoja apie vyresnio amžiaus žmogaus draugystę su šunimi Bwaka. Šį filmą taip pat būtų galima pasiūlyti pirmojo klausimo autoriui, nes tai taip pat kažkiek paliečia LGBT temą. Taip pat pasiūlyčiau filmą, kuriam reikia kantrybės, tačiau po to jis labai ilgai nepasimiršta, tai "Trys seserys", trunkantis dvi su puse valandos. Režisierius yra labai garsus, nors pas mus nelabai žinomas Wangas Bingas. Tai epizodas iš trijų mergaičių gyvenimo ypatingai klaikiomis sąlygomis. Jei esame pratę skųstis dėl elementarių dalykų, tai pažiūrėję "Tris seseris", mūsų gyvenimas atrodys kaip rojus palyginus su tuo, ką nepilnametės mergaitės turi ištverti gyvendamos be tėvų ir buities sąlygų.

- Kaip manote, kodėl "Kino pavasario" salės lūžta nuo žiūrovų? Ar tikrai lietuviai myli ir supranta gerą kiną, ar čia tapo mada lankytis "pavasaryje"?

Santa: Pirmiausia, manau, kad lietuviai mėgsta gerą kiną. Manau, kad "Kino pavasaris" jau turi įdirbį kaip ir dauguma garsių festivalių, kurie anksčiau nebuvo taip intensyviai lankomi, tačiau dabar užsiaugino savo žiūrovus. Puikus pavyzdys - Berlynas, kai žmonės renkasi net ir nepopuliarų kiną.

Edvinas: Bent jau man, "Kino pavasaris" yra alternatyva kino platinimui. Su šiuo festivaliu užpildome spragas, ko neparodo mūsų platintojai bei suteikiame žmonėms unikalią galimybę pamatyti filmus, kurie mūsų žiūrovų galbūt net nepasiektų. O tai, kad žiūrovų skaičius auga, yra pats geriausias įrodymas, kad einame teisingu keliu.

Santa: Pridurčiau, kad kiekvienas nori pabėgti nuo kasdieninių problemų, o "Kino pavasario" filmai yra puiki galimybė tai padaryti.

- Ką žadate rodyti iš klasikos?

Santa: Jean Luc Godard filmų retrospektyvą. Atrinkti aštuoni geriausi šio režisieriaus filmai.

Edvinas: Prie klasikos pridėjau filmą "Kambarys Nr.237", kuris po kaulelį išnarsto Stanley Kubricko šedevrą "Švytėjimas". Šį filmą sukūrė tikri fanai, kuriems nedavė ramybės S. Kubricko mįslės ir neišpainioti labirintai.

- Sakykite, o J.L. Godardą jūs rodysite iš juostos? Apskritai įdomu, koks procentas filmų festivalyje bus rodomi tradiciškai, kaip senais laikais - per projektorių?

Santa: Taip, visi aštuoni Godardo filmai bus rodomi iš 35 milimetrų juostos. Deja, šis formatas atstovauja mažumą filmų "Kino pavasaryje". Prognozuojame, kad kitais metais 35 milimetrų juostos apskritai gali nebelikti išskyrus retrospektyvas. Dabar 90 proc. filmų formatų yra skaitmeniniai.

EdvinaS: Dabar "Kino pavasaryje" karaliauja magiškas trijų raidžių žodis DCP.

- Programoje - nemažai filmų religijos ir religinio fanatizmo tema. Ar čia netyčia taip gavosi ar tiesiog norėjosi pateikti alternatyvą Lietuvoje dažnai fanatiškai katalikybei, baimei dėl religinių simbolių išniekinimo ir pan. Ar nebijote, kad prie kino teatro rinksis boikotuojanti publika giedoti jums mišių?

Santa: Filmus rinkomės tikrai netendencingai. Manau, kad daug dabartinių režisierių suvokia, kad religinis fanatizmas tampa problema. Festivalyje niekada nevengėme nepatogių kompromituojančių temų. Kuo daugiau žiūrovų apie filmus diskutuos, tuo labiau jausime, kad pasiekėme savo tikslą.

Edvinas: Religija "Kino pavasaryje" yra ne tik kontroversinės temos, bet ir pažintinė, informacinė misija. Pavyzdžiui, maestro M.Makhmalbafo "Sodininkas", kuris supažindina su mums negirdėta bahajų religija. O "Antroji žmona" atskleidžia, kaip gyvena Filipinų musulmonai ir koks jų požiūris į santuoką. Galima paminėti ir Izraelio filmą "(Ne)savo noru", kuriame pateksime į labai uždarą žydų ultra ortodoksų bendruomenę, kurioje papročiai nurodo, kokią moterį vyras turi vesti.

Santa: Jei protestuotojų ir atsiras, mes mielai juos pakviesime į kiną.

- Jei galėtumėte pakviesti bet kurią pasaulio kino žvaigždę, ką kviestumėte?

Santa: Aš kviesčiau Wong Kar-wai, Larsą Von Trierą. Aktores Meryl Streep, Judi Dench.

Edvinas: Vilniuje norėčiau pamatyti Robertą De Niro. Tačiau labai smagu, kad pas mus jau atvažiuoja labai garsūs aktoriai, kurių Vilnius dar nematė. Margarethe Tiesel, kuri buvo nominuota Europos Kino akademijos geriausia 2012 metų aktorė. Vilniuje ji pristatys, ko gero, ambicingiausią praėjusių metų įvykį - U. Seidlio trilogiją "Rojus". Manau, kad dauguma festivalių išskėstomis rankomis priimtų kroatų aktorių Rade Šerbedžija, garsėjantį blogiukų vaidmenimis holivudiniuose ir Europos komerciniuose trileriuose. Aš labai gerbiu šį aktorių už tai, kad jis gaudamas milžiniškus honorarus, nuolat grįžta į centrinę Europą, Balkanų regioną ir su didžiausiu malonumu vaidina nežinomų režisierių, debiutantų filmuose. Prie jo reikšmingesnių pastarojo meto filmų galima paminėti pasirodymą debiutiniame Angelinos Jolie filme "In The Land of Blood and Honey". "Kino pavasaryje" mes turėsime net tris filmus su šiuo aktoriumi.

- Ar patiems jums nekilo minčių kurti filmus? Juk tiek daug jų matėte...

Santa: Kadangi mano studijos susijusios su kino kritika, man filmus lengviau kritikuoti, nei juos kurti. Manau, kad kino kūrimas yra gana drąsių žmonių, kurie nebijo būti kritikuojami, darbas. Tačiau ir pati esu išbandžiusi kino kūrybą, bet supratau, kad turiu per mažai kantrybės.

Edvinas: Aš leidžiu pasireikšti kitiems, manau, kad Lietuvoje ir taip pakankamai kino kūrėjų. Tad kam didinti konkurenciją. Galbūt kana nors iki to ir užaugsiu, tačiau artimiausioje ateityje to nematau. Man labiau patinka žiūrėti, komentuoti, atskleisti filmus ir padėti jiems būti matomais.

- Kada vyks tarptautinis trumpametražių kino filmų festivalis Vilniuje?

Edvinas: "Kino pavasario" programoje mes jau antrus metus iš eilės turime konkursą trumpametražiams filmams iš rytų ir centrinės Europos. Suteikiame didelę galimybę pasireikšti Lietuvos režisieriams ir galbūt net laimėti pagrindinį piniginį prizą bei pasigalynėti su kitų šalių kūrėjais.

Man asmeniškai labai džiugu, kad būtent šio regiono filmai per praėjusius metus ryškiai pasižymėjo svarbiausiuose kino festivaliuose, kurie rodo trumpametražius filmus. Sandance, Klermone-Ferane, Lokarne ir kt.

Matome, kad trumpametražiai filmai sulaukia vis daugiau dėmesio, nes mūsų įdiegta trumpametražių filmų nakties iniciatyva sulaukia vis gausesnio nenorinčių miegoti, o žiūrėti trumpas kino istorijas, žiūrovų dėmesio. Šiemet tokios naktys bus dvi: kino teatre "Pasaka" ir kino centre "Forum Cinemas Vingis".

- Kaip manote, ar įmanoma kada nors "Kino pavasarį" vėl sugrąžinti į kino teatrą "Lietuva"? Juk nenormalu, kad iš nekomercinių kino teatrų Vilniuje teliko "Skalvija", o ir ta, sakoma, bus naikinama ar prijungiama prie "Pasakos"? Gal turite palinkėjimą merui Artūrui Zuokui? "Lietuva" visada lūždavo per kino pavasarį nuo sinefilų.

Santa: Tokį klausimą reikėtų užduoti A. Zuokui. Aš manau, kad tai neįmanoma.

Edvinas: Tai yra neįmanoma dėl to, kad pastatas, kuris buvo paliktas likimo valiai tiek metų, reikalautų daug investicijų jam atstatyti. O gerbiamam Artūrui norėčiau pabrėžti, kad Vilniuje tikrai trūksta didelės kino salės, kuri būtų nepriklausoma nuo multipleksų ir nekomerciniai darbai būtų rodomi ne tik per festivalius. Kiekviename kultūringame mieste turėtų būti vieta nekomerciniam kinui.

- Skaičiau, jog filmas "Kalifornija", sukurtas išeivijos lietuvių, kovo mėnesį dalyvaus tarptautiniame trumpametražių kino filmų festivalyje Vilniuje. Kada tiksliai?

Edvinas: Šis filmas yra įtrauktas į mūsų visiškai naują programą "Lietuviai svetur", kurioje pristatome užsienyje gimusių lietuvių kilmės autorių arba su užsienio šalių režisieriais dirbančių Lietuvos kūrėjų darbus. "Kalifornija" turės labai daug seansų - nuo kovo 14 iki 28 dienos.

Toje pačioje programoje parodysime ir Jono Meko dukters Oonos Mekas trumpametražį filmą "Miegantis vyras", kuriame pagrindinį vyro vaidmenį sukūrė tas pats aktorius, kurį matysime komiškoje dramoje "Intymios pamokos" - Johnas Hawkesas.

- Kaip pakomentuotumėte "Lietuviai Svetur" festivalio rubriką? Ar užsienyje kuriantys lietuviai įneša kitokio vėjo į lietuvišką kiną pristatydami savo darbus festivalyje?

Santa: Lietuviai, dirbdami svetur, vėl paliečia opią temą, kad Lietuvoje nėra kino politikos. Biudžetas labai mažas ir daugelis kūrėjų norėdami išgyventi, parsidavinėja reklamos agentūroms, todėl nebeturi laiko kurti kiną. O kita dalis jų - emigruoja.

Edvinas: Tačiau ypatingai džiugu už tokius atvejus, kaip montažo režisierius Danielius Kokanauskis jau tapo nuolatiniu Sergejaus Loznicos pagalbininku. Romos kino festivalyje sužinojau, kad lietuvė kostiumų dailininkė Medilė Šiaulytytė puikiai realizuoja savo idėjas užsienyje. Dėl to labai džiugu, kad lietuviai gaili dalintis savo profesionalumu su kitais.

- Kokiam festivalio filmui prognozuotumėte papildomų seansų poreikį?

Santa: Kiekvienais metais žiūrovai mus stebina, nes niekada negalima numatyti, kuris filmas bus žiūroviškiausias. Kartais bilietai būna išparduoti festivaliui dar neprasidėjus net ir į labai sudėtingas dramas. Toks buvo turkų režisieriaus filmas "Vieną kartą Anatolijoje". Tad prognozuoti sunku.

Edvinas: Aš norėčiau, kad tokiu filmu taptų serbiška drama "Pasekmės". Tai pats naujausias "Kino pavasario" filmas. Sandenso festivalyje jis laimėjo specialų žiuri prizą, o Berlyne gavo Ekumenenines žiuri prizą. Pilnai drįsčiau šį filmą netiesiogiai palyginti su mūsų ankstesniu hitu "Moteris, kuri dainuoja". Filmo "Pasekmės" scenarijų įtakojo tikras įvykis, kai 1993 metais serbų karys paaukojo savo gyvybę už gerą draugą bosnį musulmoną.

- Edvinai, kaip čia atsitiko, kad neatvežėt Terrence Mallick "To the Wonder"? Esu nuoširdžiai pasipiktinęs.

Edvinas: Pirmiausia, šį filmą būtų labai sudėtinga gauti. Be Lietuvos kino platintojo pagalbos tai - neįmanoma misija. Antra, manau, kad šis filmas labai nevykęs ir šio režisieriaus biografijoje tai - kažkokia anomalija.

- Kur galėtume paskaityti visą sąrašą filmų, kurie bus demonstruojami "Kino pavasario" metu?

Santa: Mūsų internetiniame tinklapyje www.kinopavasaris.lt Visa programa jau sudėta.

- Ar į filmus įleisite su "popkornais"?

Santa: Manau, kad tai kiekvieno žiūrovo asmeninis reikalas. Pavyzdžiui, didžiuosiuose festivaliuose kaip Kanai, Berlynas, Torontas, spragėsius įsinešti draudžiama. Tai tiesiog nepagarba kitam žiūrovui.

- Kokio filmo labai norėjote, bet nepavyko gauti?

Santa: Drįsčiau sakyti, kad šiais metais tokio nebuvo.

Edvinas: Mes dar norime gauti kelis filmus ir galbūt pavyks "prikabinti" juos prie programos kaip filmus-siurptizus.

Santa: Šių filmų premjeros vyko Berlyne prieš kelias savaites. Todėl tų siurprizų kol kas neatskleisime.

- Aš visiškai nieko nenusimanau apie kiną. Kaip man suprasti, kokius filmus verčiausia pamatyti? Ko labiausiai patariate klausyti - draugų ar profesionalų?

Edvinas: Tokiu atveju siūlyčiau atkreipti dėmesį į didžiosiose salėse rodomus filmus, kuriuose mes sudėjome, mūsų manymu, žiūroviškiausius ir platesnei auditorijai tinkančius filmus. Tikrai tikiu, kad nebyli nespalvota muzikinė nuotykių epopėja "Snieguolė" patiks net išrankiausiems žiūrovams. Tai brolių Grimų pasakos motyvai, Ispanijos papročių sūkuryje. Šis filmas nušauna du zuikius - jis yra labai žiūrovisškas, bet taip pat patinka ir kritikams bei laimi reikšmingus prizus. Kaip San Sebastiano kino festivalyje ir ispanišku Oskaru krikštijamą Goya statulėlę.

Prie žiūroviškų filmų paminėčiau australišką komediją "Pamišėlių šeimynėlė". Praktiškai neturime šansų pamatyti tokių žanrų kaip australiška komedija. Šis filmas įdomu tuo, kad yra labai garsaus režisieriaus autobiografija, šedevrinių miuziklų parodija. Komedijų žanro žiūrovams daug ką pasakys, kad šio filmo prodiuseris yra Jerry Zuckeris ("Nuogas ginklas", "Karštagalviai" ir kt.). "Pamišėlių šeimynėlėje" pagrindinį vaidmenį atlieka garsi aktorė Toni Colette ir Lietuvoje viešėjęs Liewas Shreiberis.

- Miela Santa, labai dėkojame jums už įdomias Artscape programas ir tikimės, kad jūsų su Edvinu sudaryta Kino pavasario programa taip pat bus aukšto meninio lygio. Linkime ir toliau nepataikauti masėms.

Santa: Ačiū. Tokia mūsų misija neparsiduoti masėms.

Edvinas: Mes ir stengiamės parodyti tokių filmų, kuriuos patys vadiname drąsia vizija arba išbandymu kantrybei. Bandome atrasti tokias šalis, kurios niekada nebuvo rodytos festivalyje. Šiemet tokia yra Paragvajus. O trumpametražių filmų programoje - ir Madagaskaras, Sirija, Mauricijus ir kt.

- Ar darysite kokią Kinų santrauką? Kur galima rasti visą informaciją ir geriausias rekomendacijas, ką galima pamatyti?

Santa: Kiekvienas mūsų komandos narys ruošia savo asmeninius dešimtukus, kurie bus talpinami socialiniame tinkle Facebook "Kino pavasario" paskyroje ir prie kino kasų "Forum Cinemas Vingis".

Edvinas: Festivalio metu mes gyvensime "Forum Cinemas Vingis" patalpose, tad ramiai galite mus susistabdyti ir pasiteirauti rekomendacijų, nes kiekvieno žmogaus skonis labai skirtingas ir bendrai kažką pasiūlyti yra sudėtinga. Bet galbūt ištrauksime ir tokį filmą, kuris neišlinskniuotas. Ir būtinai stebėkite mūsų informacinę lentą, kurioje bus skelbiami labiausiai siūlomi dienos filmai.

- Ką jūs veikiate visus metus, kol nevyksta festivalis?

Santa: Važinėjame po kitus festivalius, bandome rasti laiko atostogoms ir, žinoma, dirbame prie kitų projektų, susijusių su kinu.

Edvinas: Galime skirti daugiau laiko kitoms savo veikloms, kurios taip pat susijusios tik su kinu. Bet didžiąją laiko dalį užima kelionės į festivalius.

Santa: Jei kam atrodo, kad važinėjimas po festivalius yra malonumas, sakyčiau, kad tai ne visai tiesa. Nes tai yra intensyvus darbas. Reikia pažiūrėti po 6-7 filmus per dieną, susitikti su naujais žmonėmis, megzti kontaktus ir pan.