Populiarių dainų „Esaulas“, „Karininkai“, „Jūreivė“ autorius interviu telefonu DELFI sakė, kad nerašo konceptualių dainų, o visa širdimi atsiduoda kūrybai. „Atrodo, kad ne aš kuriu dainą, o daina mane kuria – keičia ir mane, ir mano santykį su aplinkiniu pasauliu“, – teigė atlikėjas.
O. Gazmanovas, kuris neseniai internete reklamavo merginą Michailui Prochorovui, taip pat pabrėžė, kad priešingai, nei kiti šou verslo atstovai, nedalyvavo priešrinkiminėse lenktynėse, tačiau jo dainos skambėjo beveik visuose priešrinkiminiuose štabuose.
-Olegai Michailovičiau, jūsų tėvai – iš Baltarusijos, jūsų likimas glaudžiai susijęs su Kaliningradu, o ar kas nors sieja su Lietuva?
-Taip, mane daug kas sieja su Lietuva. Pusę gyvenimo pragyvenau Kaliningrade, dažnai lankiausi Klaipėdoje. Baigiau aukštesniąją jūrų inžinerijos mokyklą, kartą net pusę mėnesio su laivu „Uralo kalnai“ prastovėjome Klaipėdoje.
Apskritai man visada patiko ir patinka būti Baltijos šalyse, o visi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda... Ypač patinka Laisvės alėja Kaune. Jūsų miestai labai gražūs, o žmonės labai geranoriški – bent jau aš tokius sutikau, todėl turiu puikių prisiminimų.
Lietuva visada – tiek Tarybų Sąjungos laikais, tiek dabar išsiskiria ypatinga vidine santvarka, tvarka. Dar tarybiniais laikais pirkdavome Klaipėdoje puikius sūrius, be to, geriausia pasaulyje lietuviška juoda duona,
Kai sportavau, užsiiminėjau gimnastika, vykdavo draugiškos varžybos, taip ir su Lietuva. Atsimenu, vienas vaikinas gyveno Kaliningrade, jis buvo lietuvis. Kai vykdavome traukiniu pro Kauną, giminaičiai visada atnešdavo jam puodą karštų cepelinų, paskui visa komanda kupė valgydavo. Todėl kai būnu Lietuvoje, visada žinau, kokiam patiekalui teikti pirmenybę.
Kalbant apie kasdienybę, per pastaruosius 20 m. niekas globaliai nepasikeitė, miestai, žmonės – viskas puiku. Permainos greičiausiai paveikė politikus. O žmonės tiesiog nori gyventi, dirbti ir uždirbti ir kad vaikai būtų sveiki. Jau seniai nevertinu žmonių pagal tautybę, o tik pagal tai, ar geras tas žmogus.
-Jūsų naujas albumas vadinasi „Gyvenimo išmatavimai“. Ar jis reiškia, kad naujai ėmėte vertinti gyvenimą?
-Žinote, niekada nepavadindavau albumų konceptualiai. Mano albumai vadinasi labai trumpai – pagal populiariausią dainą arba pagal dainą, kuri man pačiam labiausiai patinka. Pirmas albumas vadinosi „Eskadronas“, antras – „Jūreivė“, paskui – „Valkata“ ir t. t. <...> Aš kūriau ir kuriu dainas, kai atsiranda pakankamai dainų, sudedu jas į albumą ir pavadinu.
Šį kartą ankstesniame albume buvusi daina vadinosi „Gyvenimo išmatavimai“. Tiek poetiniu, tiek muzikiniu požiūriu, sakyčiau, tai stipriausia mano pastarųjų metų daina, nepaisant to, kad ji nėra tokia populiari, kaip kitos. Šiaip niekada nevertinau dainų pagal populiarumą. Aš kuriu dainas ir jas vertinu pagal tai, kokį poveikį jos daro man. Man atrodo, kad ne aš kuriu dainą, o daina mane kuria – keičia ir mane, ir mano santykį su aplinkiniu pasauliu.
Todėl į naujausią albumą įdėjau dainą „Gyvenimo išmatavimai“, gyvai atliekamą viename mano koncerte. Iš tiesų „Gyvenimo išmatavimai“ – imlus pavadinimas. Daina prasideda žodžiais: „Matuoju gyvenimą pagal draugų skaičių“. Poetiškai tai gal ir gražiai skamba, na o kalbant apie gyvenimą, veikiausiai ne visai teisinga, nes draugų neturi būti labai daug, tiksliau, jų ir negali būti labai daug...
Kita vertus, o kas lieka gyvenime po mūsų? Įspūdžiai ir santykiai. Jei gyvenime sutikai žmonių, su kuriais patyrei kažką ypatingo, jie įsimena, tampa draugais. Na o tai, kai gyvenimas prisipildo įspūdžių, kurie buvo su tavim, turbūt tai ir yra gyvenimo išmatavimai...
-Paskutinė internetą apskriejusi naujiena apie jus – jūsų pačių publikuota šmaikšti nuotrauka su prierašu, kad radote Michailui Prochorovui žmoną. Kiek jus domina politinis Rusijos gyvenimas? Ar dalyvavote, kaip kai kurie kolegos, kurių nors kandidatų į Rusijos prezidentus priešrinkiminėse akcijose?
-Žinote, politika man įdomi, tačiau niekada nedalyvavau priešrinkiminėse agitacijose. Niekada tiesiogiai nepalaikiau nė vienos partijos, nė vieno kandidato. Aš demokratiškai renkuosi, tai yra, kaip pilietis einu balsuoti. Balsuoju, bet nešaukiu apie tai per televizorių ar radiją ir nedarau karjeros, pasitelkęs tokią reklamą. Man nesinori savo kūryba daryti įtakos žmonių pasirinkimui.
Na bet kai kurie leidiniai neteisingai rašė, kad dalyvauju kampanijoje „Balsuok arba pralaimėsi“. Aš joje nedalyvavau. Pabodo tai kartoti. Vienas parašo, paskui visi kartoja.
Tenka konstatuoti, kad kai kurios mano dainos socialiniu požiūriu gana aštrios. Pavyzdžiui, V. Putino palaikymo mitinge skambėjo mano dainos „Maskva“, „Esaulas“, „Eskadronas“. Nors manęs ten nebuvo, žmonės mane su jais (mitinguotojais) siejo. Neprieštarauju, nes dainas parašiau sąžiningai, ne dėl kažkokių priežasčių.
Na, mano dainos skambėjo ne tik V. Putino palaikymo mitinguose. Pavyzdžiui, komunistai savo mitinge grojo mano dainą „Pagaminta TSSR“. Parašiau šią dainą kaip simbolį to, ką ilgai išgyvenome – tiek bloga, tiek gera. Tiesiog išvardinau, kas buvo, na o valstybė, tenka pripažinti, buvo didžiulė... Pavyzdžiui, opozicija groja mano dainą „Nauja aušra“. Joje yra tokios eilutės: „Kaip galime laimėti, jeigu mus lengva papirkti?“. O Žirinovskis nuolat groja dainą „Jūreivė“ ir pats ją dainuoja. Taigi mane ištąsė į skirtingas puses, bet pats į politiką nesikišu.
Skaudu tik dėl to, kad šiuose rinkimuose kandidatai pasitelkė ne visai skaidrius metodus. <...> norėtųsi, kad priešrinkiminiai debatai būtų aukštesnio lygio, kad nebūtų gėda prieš vaikus dėl to, kas vyksta ekranuose.
Apibendrindamas noriu pabrėžti, kad kuriu dainas ne tam, kad dalyvaučiau politikoje, o tam, kad atskleisčiau savo santykį su gyvenimu.
-Gana aktyviai tai darote socialiniame tinklalapyje „Twitter“...
-Na, kalbant apie mano pokštus „Twitter“ svetainėje, nė nežinojau, kad juos taip stebi. Na, kompiuterių srityje esu išsilavinęs, neturiu žmogaus, kuris rašytų mano tinklaraštį, nemėgstu reklamuotis, kelti bangas. Na o „Twitter“ svetainėje tiesiogiai bendrauju su gerbėjais, kurie šito nori. Ne tiek daug jų turiu, na bet esu jiems autoritetas. <...> Visgi „Twitter“ gana daug žmonių, kurie man atrašo, aš beveik kasdien su jais pasišneku, esu jiems labai dėkingas.
-Keliais žodžiais išsakykite savo nuomonę apie Rusijos šou verslą apskritai ir konkrečiai – apie „Buranovskije babuški“, kurios atstovaus Rusijai dainų konkurse „Eurovizija“?
-Daugelis iš mūsų – ir Rusijoje, ir Lietuvoje esame nepatenkinti tuo, kaip vystosi muzikinė kultūra ir apskritai kultūra. Apskritai kultūros lygis pasaulyje labai ginčytinas. Bet taip buvo visais laikais. Manau, kad nepasitenkinimas kultūra, nepasitenkinimas savimi ir kažkiek – visuomene, tai ir yra proceso variklis. Jei būtume viskuo patenkinti, būtų visiškas sąstingis, na o taip yra galimybė kažką kritikuoti ir tobulėti.
Kalbant apie „Euroviziją“, visada sakiau ir sakysiu, kad į šį konkursą reikia siųsti tas, dainas, kuriose yra nacionalinės kultūros elementų. Pavyzdžiui, Aleksandro Rybako daina buvo su ryškiu nacionaliniu kaloritu. Ar bus „Buranovskije babuški“, ar kas kitas, vis tiek reikia atlikėjo, kuris dainuotų nacionalinę dainą. Žinoma, palaikysiu „Babuški“ – jos tikrai neįprastos, dainuoja linksmai, su malonumu.
-Kaip sekasi kurti Sočio himną, kurį rengiate ten 2014 metais vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms?
-Himnas praktiškai baigtas, jis bus taurus. Apskritai olimpinės žaidynės Sočyje, aišku, labai svarbus įvykis. 1980 metais olimpinės žaidynės vyko Maskvoje, tai buvo galinga sporto ir kultūros plėtros paskata, be to, tais laikais gyvenome už Geležinės uždangos, o atvyko tiek daug užsieniečių. Šis įvykis labai sujudino visą šalį, galima sakyti, jog šios šventės vien finansiniu požiūriu įvertinti paprasčiausiai neįmanoma.
Be to, keičiasi visa Sočio infrastruktūra, dygsta nauji sporto ir poilsio kompleksai, kuriais ateityje žmonės aktyviai naudosis. Esu labai laimingas, jog Rusijoje vyks olimpinės žaidynės, būtinai ten nukeliausiu. Aš pats tiesiog dievinu kalnų slides, reikės išbandyti olimpines trasas.
-Norėčiau paklausti apie Jūsų sveikatą... žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog prieš kurį laiką jums buvo atlikta balso stygų operacija?
Taip, turėjau problemų su balso stygomis, tačiau dabar viskas netgi geriau nei buvo prieš tai. Labai ilgai dainavau būdamas tokios būklės, kai dainuoti apskritai draudžiama – vis nebūdavo laiko tuo užsiimti, per mažai šiuo klausimu konsultavausi su specialistais. Tačiau galiausiai man visgi buvo atlikta balso stygų operacija, jau po jos įrašiau kelias naujas dainas ir jau labai seniai koncertuoju. Ir jubiliejinis solinis koncertas, vykęs Maskvoje praėjusių metų lapkričio 5 dieną, pavyko puikiai.
Tikiuosi, jog programa, kurią atvešiu į Lietuvą, klausytojams patiks. Daugiau nei pusė jos dainų – visiškai naujos, atliksiu ir tokių dainų, kurių dar nei karto viešai neatlikau.
Man labai patinka Baltijos šalys, ypač Lietuva, todėl būtinai kartu atsivešiu žmoną. Praeitą kartą jai čia taip pat labai patiko. Ir, aišku, kartu su manimi ant scenos pasirodys ir mano grupė „Eskadron“, su kuria koncertuoju jau daug metų. Kalbant apie triukus, kurios atlikinėdavau prieš daug metų, juos ir toliau, praktiškai visiškai nepakitusius, galite išvysti mano koncertuose. Ir visai ne dėl to, jog noriu ką nors kuom nors nustebinti. Tiesiog esu tokios fizinės formos, jog man juos atlikti visai nesunku ir netgi įdomu.
