Ketvirtadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje E. Nekrošius ir rusų aktoriai išpažino abipusę meilę ir sakė buvę laimingi kartu dirbdami.
E. Nekrošius sakė iš pradžių bijojęs repeticijų su tokiais dideliais scenos meistrais ir tą laukimo laiką tiesiog ėjęs iš proto, tačiau pradėjus repetuoti viskas susitvarkę.
L. Maksakova "Vyšnių sodo" kūrimą įvardijo kaip "išbandymą Čechovu". "Nors Maskva labai teatrališkas miestas, tačiau taip arti Čechovo, kaip tai padarė E. Nekrošius, dar niekas nebuvo priartėjęs. Maskva jį įsimylėjo, ir toji meilė didėja", - sakė aktorė.
L. Maksakova prisipažino, kad iš pradžių jai buvę labai sunku psichologiškai įveikti žmogų-legendą, o repeticijose ji negalėjusi pajusti aktoriui būtinos laisvės, tačiau ilgainiui atėjęs abipusis supratimas.
Po keliolikos metų pertraukos vėl į dramos sceną išėjęs jau garbaus amžiaus aktorius A. Petrenka sakė išdrįsęs grįžti į teatrą tik pamatęs, su kokiu režisieriumi reikės dirbti. "Jis surinko mus visus labai skirtingus. Tai buvo traukinys, kuris labai gerai ir užtikrintai važiavo, bet nebuvo bėgių - nežinojome, kur važiuojame", - juokavo aktorius. Jis prašė, kad taip trumpai - vos mėnesį prie spektaklio tedirbęs E. Nekrošius dar grįžtų ir pasižiūrėtų, ar viskas scenoje gerai.
J. Mironovas prisiminė, kad bendravimas su E. Nekrošiumi daugiausia vyko tyloje. "Režisierius - didysis tylenis, tačiau šis tylėjimas iškalbingesnis negu daugžodžiavimas, kurį paprastai labai mėgsta režisieriai. Jis priverčia aktorių mąstyti ir ieškoti", - sakė J. Mironovas.
Trijų dalių spektaklį "Vyšnių sodas" koprodiusavo Tarptautinis K. Stanislavskio fondas Maskvoje ir E. Nekrošiaus teatro studija "Meno fortas". Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkė Nadežda Gultiajeva, muzikos autorius - Mindaugas Urbaitis.