„Visiems bus geriau, jei lietuviškas teatras išsiverš iš savo lokalios uždaros erdvės. Tikiuosi, kad ilgainiui „Sirenos“ taps ne tik mūsų miesto, bet ir bendresnių teatro procesų įvykiu. Vilniuje galima sukurti reiškinį, kuris būtų įdomus visos Europos kontekste. „Sirenos“ gali generuoti idėjas ir atrasti vardus,“ – sako festivalio tarybos vadovas Oskaras Košunovas.

„Sirenomis“ festivalio rengėjai siekia sugrąžinti teatrą į dėmesio centrą, iškirsti scenos meno vertą nišą kultūros renginių gausybėje. Teatras vėl turi tapti žmonių kultūrinių poreikių dalimi. Būtent todėl festivalis deklaruoja aiškų siekį supažindinti Vilniaus publiką su aktualiausiais šiandienos spektakliais. Tai darbai, apie kuriuos kalba pasaulio auditorija, kurie šiandien gastroliuoja po įvarius kontinentus, ir kuriuos kaip tik dabar privalu pamatyti. Pasak rengėjų, „Sirenos“ kreipia šviežio meninės kūrybos gūsio išsiilgusios publikos žvilgsnį į Naująjį Europos teatrą.

„Sąvoka „Naujasis Europos teatras“ nereiškia, kad jis skirtas kuriai nors vienai publikos daliai. Tai teatras, kuris formuoja naujausias Europos scenos madas. Kiekvienas čia galėtų rasti sau artimą, priimtiniausią variantą. Juk šiandien kuriamas teatras yra labai įvairus. Šią įvairovę tik pradedame skleisti su pirmojo festivalio programa,“ – teigia „Sirenų“ meno vadovė Elona Bajorinienė.

„üBUNG“, D.Deprez nuotr.

Belgų teatras „Victoria“ atkeliauja su legenda tapusiu spektakliu „üBUNG“ (liet. „pratybos“). Lietuvos žiūrovams rugsėjo 24 ir 25 dienos gali tapti paskutine proga išvysti Europos teatro hitą, per metus gastroliavusį 25 (!) šalyse ir pelniusį geriausio spektaklio Flandrijoje ir Nyderlanduose titulą. Spektaklyje nemoralizuojančiu tonu triuškinamos šiuolaikinio pasaulio manieros – ir šią kritiką vykdo ne kas nors kitas, o jauni vaikai. Scenoje regime vaidybinį filmą apie draugų vakarėlį prašmatnioje viloje ir rytines pagirias. Tuo tarpu, šeši dvylikmečiai ar trylikmečiai stebi šį „spektaklį“ ir jį dubliuoja. Kaip skelbia pavadinimas, spektaklyje klesti grynas veiksmas. Į Vilnių atvykstanti antroji ir paskutinė vaidintojų grupė netrukus taps „per daug suaugusi“ ir spektaklis nustos gyvavęs.

Festivalį kartu su belgų vaikais atidarys Eimuntas Nekrošius. Vilniaus žiūrovus pamalonins Maskvoje statytas spektaklis „Vyšnių sodas“. Šis akordas – tai ne tik puiki dovana teatro metrą mylinčiai Vilniaus publikai. Rusijos kritiką ant kojų sukėlusiame spektaklyje vaidinančios tikros rusų scenos žvaigždės – Liudmila Maksakova, Jevgenijus Mironovas, Aleksejus Petrenko – pagaliau prisistatys ir Lietuvos žiūrovams. „Vyšnių sodas“ tapo ženkliausiu Maskvos teatrinio sezono įvykiu. Visi bilietai į penkis premjerinius spektaklius buvo parduoti už aukščiausią kainą, norintys jį pamatyti apgulė teatro aikštę kaip senais tarybiniais laikais, o spauda skyrė milžinišką dėmesį. 2004 m. spektaklis pelnė prestižinį Rusijos apdovanojimą – „Auksinės kaukės“ kritikų ir žurnalistų prizą.

Dar vienas „Auksinės kaukės“ laureatas, Rusijos aktorius ir dramaturgas Ivanas Vyrypajevas varo Maskvą iš proto. Patalpa, kur įsikūręs „Teatr.doc“, būna sausakimša. Neveltui spauda jį pavadino „madingiausiu“ teatru Maskvoje. Mažas rūsys paprastai būna perpildytas žmonių, trokštančių išvysti šiuolaikinių rusiškų pjesių pastatymus. Į festivalį „Sirenos“ Ivanas atvyksta repuodamas. Šį kartą – tai pjesė „Deguonis“, kurioje dramaturgas hiphopo ritmais perkalba visą šiuolaikinį pasaulį. Čia daug visko – nuo kalno pamokslo motyvų ir religinės pajautos iki kandžios antiamerikiškos laikysenos ir ciniškų pastabų apie žmogaus egzistencijai būtiną deguonį.

G. Kropio nuotr.

Vienas originaliausių latvių teatro režisierių Alvis Hermanis pristatys spektaklį be teksto „Ilgas gyvenimas“, pasakojantį apie senyvų žmonių likimus. „Visuomenė išties izoliavo šiuos žmones, padarydama juos antropologinio eksperimento, kuris priminė realybės šou, dalimi. Tokio šou taisyklės vis dar nenustatytos, tad neaišku, kas iš tikrųjų taps laimėtoju – tas, kuris mirs pirmas, ar tas, kuris išliks paskutinis. Mūsų pjesė suteikia unikalią galimybę tapti šio „zoologijos sodo“ liudytojais,“ – sako režisierius apie savo kūrinį. „Ilgas gyvenimas“ neseniai gastroliavo Italijoje ir Vokietijoje, kur sulaukė tikro pasigėrėjimo.

Krzysztofo Warlikowskio spektaklį „Apvalytieji“ kritikai vadina „epochiniu“. Svarbiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ atstovas, įtakingiausias kaimyninės šalies teatralas Romanas Pawlowskis po jo premjeros rašė taip: „Warlikowskio pastatymas yra įvykis, kuris išeina už teatro ribų. Jis ne tik atveria Kane pjesėms kelią į Lenkijos sceną, bet pakeičia tokių žodžių kaip „prievarta“, „meilė“, „skausmas“ ir „mirtis“ vertę. Tai kelionė po modernųjį žmogų, kuris nebegali kontroliuoti savo paties demonų. Tai apvalančios psichoanalizės seansas, po kurio nei teatras, nei gyvenimas nebebus tokie pat“. „Apvalytieji“ su milžinišku pasisekimu gastroliavo Avinjono festivalyje, kur juos pasitiko susižavėjusi prancūzų auditorija ir dar labiau susižavėję prancūzų kritikai, pripažinę Warlikowskio darbą geriausių užsienio spektakliu Prancūzijoje.

Festivalis imasi kultūros ambasadoriaus misijos. Ne tik sostinės žiūrovams, bet ir gausiai į festivalį atvykstantiems užsienio prodiuseriams bei kritikams bus parodyti geriausi per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sukurti spektakliai. 10 lietuviškų pastatymų buvo festivalio lėšomis išversti į anglų kalbą, o svečiams iš įvairių pasaulio šalių numatyta iš dalies padengti gyvenimo išlaidas. „Sirenos“ gali tapti tikru lietuviško meno tramplinu į Vakarus,“ – teigia festivalio meno vadovė Elona Bajorinenė.

„Festivalis galėjo įvykti tik todėl, kad suradome privačių rėmėjų. Esame labai dėkingi mūsų mecenatui „Maxima“, be kurio ženklios paramos spektaklių bilieto kaina galėjo būti dar didesnė. Tai kilnus ir labai reikšmingas pirmas žingsnis, kuriuo tiesiame saitus į ateitį. Tikimės, kad aukštos kokybės meno ir rimto verslo bendradarbiavimas tik prasideda,“ – reziumavo „Sirenų“ koordintatorius, OKT direktorius Martynas Budraitis.