V. Gaidys, visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės "Vilmorus" vadovas, pastebėjo, kad knygos pradinis impulsas nusikaltimo aukų, arba viktimologijos, tyrimams buvo žmogaus teisių apskritai tyrimai, kurie atvedė prie nusikaltimo aukų teisių tyrimo.
A. Dobryninas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės teorijos katedros vedėjas, pažymėjo, kad viktimologinių tyrimų poreikis yra deklaruotas vyriausybinėje nusikaltimų prevencijos programoje. "Mes ne deklaravome, o padarėme", - sakė A. Dobryninas. Jo nuomone, visuomenės saugumas yra esminė problema. Anot kriminologo, "nesaugią, bijančią visuomenę lengviau valdyti piktavaliams".
Knygoje "Ar saugi Lietuvos visuomenė" gausu ne teisėsaugos statistika, o sociologiniais tyrimais paremtų duomenų apie nusikalstamumo situacijos suvokimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, 26 proc. apklaustųjų sako buvę nusikaltimo aukomis per pastaruosius penkerius metus; daugiausia žmonių (24 proc. nukentėjusių) nukenčia nuo asmeninio turto vagysčių. Knygoje pateikiami duomenys, pagal kuriuos nuo nusikaltimų nukentėję žmonės mažiau pasitiki valstybės ir teisėsaugos įstaigomis.
Pristatyme dalyvavo jos oficialūs recenzentai: profesorė Toma Birmontienė ir profesorius Vytautas Piesliakas.
Knyga "Ar saugi Lietuvos visuomenė" išleista dviem kalbomis: lietuvių ir anglų. Jos leidimą parėmė Lietuvos Seimas ir Jungtinių Tautų Vystymo fondas.