Kaip pranešė leidykla "Tyto Alba", naujojo J.Ivanauskaitės romano "Placebas" pristatyme Vilniaus Rotušėje rugsėjo 30 dieną dalyvaus religijų tyrinėtojas ir eseistas Gintaras Beresnevičius, kritikas Algimantas Bučys, ekonomistė Aušra Maldeikienė, literatūrologė Audinga Peluritytė, kultūrologas Vytautas Rubavičius bei leidėja Lolita Varanavičienė.

Tryliktoji Jurgos Ivanauskaitės knyga "Placebas" prasideda kaip detektyvas - būrėjos Julijos, pranašavusios ateitį aukštuomenei ir politikams, mirtimi. Kas tai - savižudybė ar nužudymas, bando atsakyti grupelė Juliją pažinojusių žmonių: žurnalistė Rita, pramogų pasaulio žvaigždė Maksas ir jo keistuolis brolis Tadas.

Į savo žūties aplinkybių bei priežasčių analizę įsijungia ir pati Julija, stebinti visų kitų personažų kasdienybę iš mirties taško. Žmonių gyvenimo paradoksai romane taip pat pateikiami Julijos katės Bastetės akimis.

Per herojų tarpusavio santykius ir apmąstymus ryškėja įvairūs požiūriai į pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, žmonių sugebėjimas arba nesugebėjimas gyventi naujomis sąlygomis, kategoriškas praeities neigimas, arba priešingai - praeities nostalgija. Šiame kontekste atsiranda dar viena romano siužetinė linija, šiek tiek primenanti realybėje įsikūnijančias Orvelo ar Hakslio antiutopijas.

Kaip viena iš galimų šiuolaikinės visuomenės valdymo versijų romane pateikiama istorija apie fantasmagorišką "Placebo" organizaciją, manipuliuojančią žmonėmis per žiniasklaidą, reklamą ir modernias technologijas. Lietuvos "integravimas" į "Placebo" pasaulį atskleidžiamas per ironiškus ir sarkastiškus herojaus JoJo apmąstymus, iš kurių taip pat paaiškėja būrėjos Julijos žūties priežastis.

Romane pateiktą "Placebo" istoriją galima traktuoti ir kaip kraupoką šiuolaikinės tikrovės interpretaciją, ir kaip kultinio filmo "Matrica" bei į jį panašių kūrinių parodiją.

Tačiau romanas neapsiriboja vien išorinio visuomenės gyvenimo klausimais. Kur kas daugiau dėmesio čia skiriama herojų tarpusavio santykiams ir jų individualiems, vienas į kitą visiškai nepanašiems pasauliams. Ar tarp šių atskirų pasaulių įmanomi sąlyčio taškai, ryšys, bendrystė, meilė, labiausiai ir domina autorę.

Knyga turi kelias viena kitai prieštaraujančias ir tuo pačiu - viena kitą papildančias pabaigas, atstovaujančias skirtingiems žanrams: detektyvui, melodramai, meilės istorijai, absurdo ar juodojo jumoro kūriniui.

Prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė J.Ivanauskaitė baigė M.K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje. 1985 metais pasirodė pirmasis jos novelių rinkinys "Pakalnučių metai". Išleido šešis romanus, pasaką vaikams, kelionių trilogiją apie Himalajus, eseistikos ir publicistikos rinkinį.

J.Ivanauskaitės knygų yra išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas. 1994 metais rašytoja pirmą kartą išvyko į Indiją, kur Dharamsaloje studijavo Tibeto budizmą. Tai pradėjo naują jos kūrybos etapą. Eseistinius, publicistinius, o kartais ir mistinius kelionių įspūdžius J.Ivanauskaitė stengiasi papildyti piešinių ir fotografijų parodomis. 1998 metais buvo surengta piešinių paroda "108 Mandalos", 1999-aisiais - fotografijos paroda "Tibetas - kita realybė".

Per Kinijos prezidento Jiang Zeminio (Dziang Dzeminio) vizitą Vilniuje 2002 metų birželio mėnesį, aktyvi Kinijos okupuoto Tibeto nepriklausomybės rėmėja J.Ivanauskaitė surengė keletą piketų. Už tai rašytoja buvo sulaikyta policijos.

Už pilietinį ryžtą J.Ivanauskaitė šiais metais buvo paskelbta kandidate į Tolerancijos žmogaus titulą.