- Andrejau, kokie Jūsų įspūdžiai po koncerto? Labai gaila, kad visą viešnagės Lietuvoje laiką pliaupia lietus...

- Mes vakar su kolegomis juokavome, kad Verka Serdiučka Klaipėdoje atstojo saulę. O šiaip Lietuvoje nebuvome šešerius metus, ir per tą laiką Klaipėda bei Vilnius visiškai pasikeitė – ir žmonės kitokie, ir pojūčiai. Pastebėjome, kad daug rečiau beišgirsi kalbant rusiškai. Per koncertą Klaipėdoje mes netgi keitėme kai kurias pasirodymo detales, nes susirinkusieji nebe viską supranta. Mes ieškojome temų, kurios būtų suprantamos visiems. Žinoma, tai meilė, seksas, politika, muzika, diskotekos, narkotikai ir šiuo atžvilgiu reikia būti kažkiek psichologu ir improvizuoti konkrečiam žiūrovui. Man atrodo, jog kai kurie momentai pavyko. Mes dalyvavome pokalbių šou Prancūzijoje ir Anglijoje ir jiems tai nebuvo įdomu. Juokinga tai, kad kai mes išeiname į sceną su Inna, kuri vaidina Serdiučkos mamą, visi naiviai, kaip vaikai, tiki, kad ji iš tiesų yra mano mama, o juk iš tiesų ji jauna moteris.

Tačiau žiūrovai nesupranta to, kas susiję su kalbos ypatybėmis, ukrainietiškų žodelių, kuriuos mes įterpiame savo miniatiūrose, pavyzdžiui, žodis „бачив“ (mačiau). Čionykštis žiūrovas ir rusiškai ne viską supranta, o mes dažnai imame kalbėti ukrainietiškai, tuomet ir kyla sunkumų.

- Kiek žinau, šio vizito metu planavote apžiūrėti Vilnių. Ką konkrečiai norite pamatyti?

- Deja, paskutiniu metu mums taip gaunasi, kad niekas nepavyksta. Paskutinį kartą kokio miesto fone fotografavomės prieš septynerius metus. Tiesiog pritrūksta laiko. Štai ir Klaipėdoje mus atvežė į salę – repeticija, garso patikrinimas, po to nuvežė pavakarieniauti ir iš karto miegoti.

- Klaipėdos apžiūrėti nepavyko?

- Aš jaučiuosi kaip kalėjime, skirtumas tik tas, kad nevaikštome sudėję rankų už nugaros. Kaip bus Vilniuje, net nežinau. Pirmas įspūdis – miestas labai panašus į Lvovą. Tikiuosi prieš koncertą bent pasivaikščioti miesto centre. Kazino ir klubų aš nemėgstu, pas mus juos uždraudė, ir ačiū dievui. Tačiau ir muziejuose lankytis neketinu.

- Savo koncertą jūs vadinate antikriziniu…

- Taip, aš tai vadinu antikriziniu susitikimu ir net nepavadinčiau koncertu. Tai bendravimas, improvizacijos su žiūrovu. Viskas surežisuota taip, tarsi žiūrovas atėjo pas mus į svečius. Todėl afišose mes ir nerašome „šou“, nes dabar miestuose tiek įvairiausių šou, siaubas! Priežastis ta, kad artistams baigėsi „korporatyvai“ ir jie ėmė važinėti po miestus neįmanomais kiekiais. Jie suka ir suka ratus su tomis pačiomis programomis, tik pavadinimus keičia. O mes šešerius metus visiškai niekur neišvažiuodavome į gastroles. Prieš tai 10 metų važinėjome, labai pavargome, susikaupė negalavimai ir jau norėjosi pabūti namie, išsimiegoti savo lovoje, gerti arbatą iš savo puodelio, pažiūrėti televizorių. Kažkuriuo momentu supratome, kad atsilikome nuo gyvenimo.

- Tačiau iš šio ramaus gyvenimo jus pažadino skandalas „Eurovizijoje“...

- Taip, po „Eurovizijos“ buvo šokas – Rusija mus paprasčiausiai blokavo dėl to, kad mes užėmėme antrąją vietą, o Rusija – trečiąją. Visi tai iš pavydo.

- Taip, bet juk esmė buvo pati daina, kurios priedainyje konkrečiai girdėjosi „Russia goodbye“...

- Nieko panašaus nebuvo, jie visa tai išsigalvojo. Juk konkurso taisyklėse reikalaujama, kad dainoje nebūtų jokių politinių pareiškimų ar provokacijų. Mus būtų tiesiog diskvalifikavę. O jie ėmė „zombuoti“ žmones, kurie piktinosi dėl to, kad aš sudainavau „Лаша тумбай“ („Laša tumbai“) ir tai neva įžeidžia Rusiją. Kam man to reikėtų? Juk tai mano rinka, mano žiūrovas. Beje, tai nebuvo ir mano pilietinė pozicija, nes aš esu sovietinis žmogus gerąja prasme – man ir Baltijos šalys, ir kitos buvusios respublikos yra savos.

Vakaruose, tarkim, žmonės į šį konkursą reaguoja daug ramiau ir kažkodėl tik Ukraina ir Rusija į jį žiūri labai rimtai – jeigu neužėmei pirmos vietos, reikia eiti ir pasikarti. Kai iškovojau tą antrąją vieta, visi buvo šokiruoti. Juk kas per dainininkė yra Serdiučka – tai tik personažas, ir staiga ji ne tik iškovoja antrąją vietą, bet ir sukelia didžiulį vakarų žiniasklaidos susidomėjimą. Mes tada miegojome po keturias valandas, nes mus persekiojo būriai žurnalistų ir tikrai džiaugėmės tokiu susidomėjimu, kuris reiškė, kad mus suprato.

Mane jie pavadino „starman“ – žmogus su žvaigžde. Ir net pats Gerardas Depardieu, kuris už mus sirgo konkurse, pakvietė mus į Paryžių, į savo restoraną. Tačiau tokia sėkmė turi savo kainą. Nors į Rusijos užsipuolimą aš nereagavau, nenorėjau teisintis, tie žmonės buvo labai agresyviai nusiteikę. Kažkurį laiką mes į Rusiją visiškai nevažiavome, tačiau žmonės, nepaisydami draudimo, kviesdavosi mane į vakarėlius, tarsi specialiai sakydami – o mes jį mylime.

- Kokia dabar situacija, ar panaikintas „draudimas“ rodyti Verką Serdiučką per Rusijos televiziją?

- Mus kvietė NTV ir mane sukrėtė žmonių reakcija – kai aš atėjau į „Ostankino“ televiziją, o tai buvo pirmas eteris po „Eurovizijos“ – reakcija buvo tokia, tarsi eitų ragana. Žmonės buvo nuteikti priešiškai. Ir štai prie manęs pribėga NTV redaktorius ir sako: prašau tavęs, atsiprašyk Rusijos. Aš sušukau: ką!? Ir tiesiog apsisukau ir išėjau. Visa tai įvyko nepaisant to, kad jie supranta, jog tai buvo prieš mane užsakyta akcija, kurios priešakyje – „Pirmasis kanalas“ ir Konstantinas Ernstas.

- Sklido kalbos, kad garsus prodiuseris Josifas Prigožinas norėjo grąžinti jus į Rusijos eterį…

- Taip, būtent Josifo, kuris rengė programą „Tu superžvaigždė“, dėka mes pirmą kartą sudainavome tą „Eurovizijos“ dainą. Nors jie prašė mūsų jos nedainuoti, tačiau ir čia aš pasakiau: ką!? Būtent ją mes ir turime dainuoti! Ir tada vyko komedija. Josifas tarėsi su „Gazprom“, kad leistų ją dainuoti. Tai tiesiog protu nesuvokiama. Aš jaučiausi kaip politinis veikėjas, juo labiau, kad buvau su žvaigžde ant galvos. Po šio įvykio ir gimė juokas, kad aš esu „dainuojantis Kremlius“.

- Beje, apie politiką. 2007 m. jūs pareiškėte, kad ruošiatės įkurti Verkos Serdiučkos partiją. Kodėl nusprendėte atsisakyti šios idėjos?

- Taip, tokia mintis kilo po „Eurovizijos“, kai mes pasiekėme populiarumo kulminaciją, ir Kijeve buvome sutikti kaip didvyriai. Nebuvau matęs tiek daug kamerų, kurios mus filmavo oro uoste. Tai vyko parlamento rinkimų išvakarėse, ir tuo metu politikoje jau susiklostė tokia cirko situacija, kad trūko tik Verkos Serdiučkos. Žmonės jau buvo taip pavargę nuo politikų, kad iš tiesų būtų balsavę už ją – tik tam, kad pasilinksmintų. Visi tai suprato.

Tačiau prieš registraciją mums ėmė skambinti, atsirasdavo kažkokie vyriškiai su pinigais, kurie norėjo aptarti su mumis mūsų ateitį politikoje. Ir aš supratau, kad jei nesileisiu su jais į kompromisus, man gali liūdnai baigtis. Mane galėjo nužudyti. Ir likus vos porai valandų iki registracijos mes nusprendėme neiti į politiką. Šio sprendimo nepakeitėme ir dabar, nes politika yra purvas. Be to, mus ir taip pakankamai palamdė po „Eurovizijos“. Pasirodo, dėl pablogėjusių Ukrainos ir Rusijos santykių kalta būtent Verka Serdiučka.

- Ar „Eurovizija“ turėjo kokios nors įtakos Verkos Serdiučkos įvaizdžiui ir ar planuojate jį kaip nors transformuoti ateityje?

- Taip, po „Eurovizijos“ Serdiučka tapo kita. Man atrodo, ji tapo kokybiškesnė, atsirado muzikantai, šokėjai. Aš to nevadinu baletu, nes baletas būna teatre, o visa kita – tiesiog šokiai. Peržiūrėjau senus mūsų įrašus ir pagalvojau – dieve mano, kaip mes atrodėme, kaip mes rengėmės! Tai buvo visiškas kičas. Dabar ji tapo didingesnė, ir tokia ji man labiau patinka.

-Tačiau žvaigždė liko. Gal jau laikas pakeisti ją kuo nors, mėnuliu, pavyzdžiui?

- Žvaigždė liko, ir jos Serdiučkai sunku atsisakyti, tai jau tarsi galvos dalis. Tačiau šiais metais Alla Pugačiova rengs „Kalėdinius susitikimus“, kurie vyks Kijeve, ir ten V. Serdiučka bus jau kitokia, be žvaigždės. Deja, kol kas smulkesnių detalių negaliu atskleisti.

- Andrejau, jums neatrodo, kad jūsų gyvenime per daug karnavalo, švenčių ir kad šių dienų žiūrovas, nors jau persisotinęs masine kultūra, vis vien nesugeba atsitraukti nuo televizoriaus ir tiesiog pasėdėti tyloje?

- Taip, visa bėda televizijoje. Man ir Maksimas Galkinas skundėsi, kad per Naujuosius metus jį transliuoja tokiais kiekiais, kad siaubas. Ir jis sako, kad neįmanoma nieko padaryti. Jie kartoja kažkokias senas programas, o žmones tai erzina, jiems atrodo, kad jis visą laiką televizijoje. Tai siaubinga. Žmonės nuo to pavargsta.

Aš ir pats dažnai noriu pabūti vienas – be karnavalo. Kai visą laiką esi matomas, labai greitai pavargsti. Apie mane kalba – ko jis visą laiką vaikšto apsirengęs sportiniu kostiumu, ką, negali persirengti? O man taip patogu, galima pasislėpti, susilieti su minia, aš nemėgstu dėmesio. Žmonės išsiurbia energiją, jie įdėmiai žiūri, įsiklauso, vis ieško manyje Serdiučkos bruožų. Ir į paplūdimį neišeisi, nes kas nors būtinai nufotografuos mobiliuoju telefonu. Būtent dėl to taip patogu vaidinti su kauke.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją