Jaučiu didelę atsakomybę ir liūdesį... Pirmojoje repeticijoje mums buvo neleista naudoti nei videoprojekcijų, nei šviesų. Turime surežisavę, kaip viskas turi atrodyti, scena turi drebėti, o vaizdas – daryti poveikį. Dainuojant „Tu palauk, sustok“, turi viskas šviesti, varyti iš proto...
Tai, ką jie siūlo – niekas nesikeičia nuo pradžios iki pabaigos. Pajutau tarsi jie galvotų: ai, jie iš Lietuvos, kodėl turtėtume dėl jų stengtis? Džiaukitės, kad iš viso dalyvaujate.
Galvoju, jeigu mūsų pasirodymas bus banalus ir vienodas, grįžus į Lietuvą, mane pradės visi kritikuoti. Kam daryti blogai, juk esame paruošę pasirodymą?
Man labai skaudu, nes visi tikisi kažko įspūdingo, o aš išeisiu ir visi sėdės... Man gėda. Ta ugnis gale visai praras reikšmę... Scena tokio aukšto lygio, kad iš mano pasirodymo gali padaryti šedevrą! Bet nesistengia visiškai... Bus žiauru, aišku, jeigu turėsime atsisakyti, bet...
Laukiame antros repeticijos – pažiūrėsim, ką jie pakeitė. Jeigu nieko, tada nežinau, ar per tas dvi, iki pasirodymo likusias, spės dar padaryti. Jeigu nieko nepadarys... Jeigu š... atrodys, mane visi Lietuvoje išjuoks. Jaučiu didelę atsakomybę...
Entuziazmas mažėja... Džiaugiuosi nors tuo, kad jaučiu didelį palaikymą. Prieina prie manęs žmonės iš Graikijos, iš Izraelio, iš Vokietijos ir dalina komplimentus - kaip mes tave palaikome, Lietuva pirmą kartą atvažiavo su gera daina!
O „Olimpiskij“ arenoje sumontuota scena – nereali, garso kokybė labai aukšta. Pasitvirtino tas faktas, kad jų šou verslas – aukštos kokybės. Aš galvoju, kad arena bus daug didesnė, bet man ji primena „Siemens“ areną. Kadangi aš jau apšildžiau Filipą Kirkorovą ir Valerijų Meladzę, man ne taip jau ir baisu. Scenoje jaučiausi jaukiai ir gerai. Nulipus nuo jos, norėjosi grįžti atgal bei dainuoti dar ir dar. Man visa kita labai patiko...
Kol kas nespėjau pamatyti Maskvos, buvome tik Raudonojoje aikštelėje, planuojame eiti į Zoologijos parką. Labai norėčiau vėl pasijusti vaiku...
