Eta kniga pro bezischodnost - Galiu tą patį parašyti ir lietuviškai, bet atrodys daug blogiau. Niekada nemylėjau l. kalbos dėl jos agrariškumo. Kaip niekada nemylėjau savo senelio, parašiusio disertaciją apie pievas. (Sužinojau tai tik prie jo kapo duobės ir labai juokiausi. Ir sugadinau visas laidotuves, jei jas išvis įmanoma sugadinti.)

Tikrasis knygos pavadinimas yra ne „Strekaza“, o „Strekaza ble“, tik kilo grėsmė, kad kalbos komisija tam nepritatrs. Kalbos komisijos aš irgi niekada nemylėjau, negerbiau ir nevertinau jos darbo. Prieš tai, kai „Strekaza ble“ tapo oficialiai išleista knyga, ją skaitė ir vyrai ir moterys. Vyrams buvo liūdna, baisu ir niūru. Jei perskaitysite iki galo, paaiškės kodėl. Moterys labai juokėsi ir po keletą kartų bandė perpasakoti man geriausių vietų turinį. Ši knyga skirta ne moterims. Ir moterys niekada jos nesupras. (Išdidžiai galiu neapkabinti šios frazės kabutėmis, nes pati prieš keletą metų ją parašiau.)

Nenorėčiau, kad mano knygą skaitytų žmonės, pasiryžę dėl kitų gerovės paaukoti savo asmeninius interesus ir turintys didingų tikslų. Taip pat knyga nėra skirta darbininkų klasei. Aš jai nerašau.

Undinė Radzevičiūtė.