Šiame straipsnyje nerašysime apie narystės ES pranašumus ar trūkumus ir tikrai neabejosime ES nauda. Šįkart pasvarstysime apie laisvą piliečių judėjimą, kurį reglamentuoja ne tik ES direktyvos, bet ir Šengeno zonos teisynas.

Tikriausiai jau daugelis (jei ne visi) Lietuvos gyventojai žino ar yra girdėję, kad 2007–2008 m. Lietuva prisijungė dar prie vienos Europos sistemos – Šengeno zonos. Tikimės, kad daugelis Lietuvos piliečių žino apie Šengeno zonos teikiamų pranašumų esmę ir apie pasikeitimus, susijusius su pasienio kontrolės panaikinimu vykstant į kitą Šengeno erdvei priklausančią valstybę.

Iš esmės Šengeno teisynas reglamentuoja ir numato šiai sistemai priklausančių valstybių vidinių sienų panaikinimo mechanizmą. Šioje bendroje erdvėje gyvenantys piliečiai gali be pasų ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų patikrinimų laisvai keliauti ir judėti.

Tikėtina, kad esate nustebinti, kodėl apie tai rašome, nes ir taip viskas aišku – pasirinkau šalį, į kurią noriu vykti, įsitikinau, kad ji, kaip ir Lietuva, yra Šengeno zonoje, ir keliauju sau be jokių rūpesčių ir be dokumentų patikrinimo procedūrų...

Taip, keliaujant sausuma paprastai viskas taip ir yra. Jūs vykstate į kitą Šengeno zonoje esančią valstybę be jokių realių patikrinimų, kertate kitų valstybių sienas nepaisydami to, ar turite su savimi pasą ar kitą asmens dokumentą, ar tų dokumentų neturite – jūsų niekas netikrina (nors primintina, kad kiekvienos valstybės narės pasienio pareigūnai atrankinio patikrinimo būdu turi teisę pareikalauti keliautojo asmens dokumento, kurį privaloma tvarka reikia turėti su savimi).

Ar tokia pat tvarka galioja pasirinkus keliauti Šengeno zonoje kitomis transporto priemonėmis? Pasirodo, ne. Keliaujant oro transportu, situacija su asmens dokumentų patikrinimais, nepaisant to, ar vykstama į Šengeno zonos valstybę, ar kitur, skiriasi nuo kelionių sausumos transportu iš esmės.

Ne kartą esame skaitę laikraščiuose, girdėję per radiją ar matę per televiziją apie Lietuvos prisijungimą prie Šengeno zonos ir apie tai, kad nuo šiol keliaujant Šengeno zonoje nereikia su savimi turėti savo asmens dokumento, arba apie tai, kad realūs asmens dokumentų patikrinimai jau nebevyksta. Tiesą sakant, keisčiausia ir tai, kad tokią informaciją galima rasti ir dabar. Tarptautinio Vilniaus oro uosto tinklalapyje adresu http://www.vilnius-airport.lt/lt/naujienos/detail.php?ID=3047 deklaruojama, kad asmens tapatybę patvirtinančio dokumento turėti neprivaloma, tik rekomenduojama.

Deja, informacija apie tai, kad vykstant lėktuvu į Šengeno zonos valstybę jokie asmens dokumentų patikrinimai nevyksta ir išvykimą į kitą Šengeno zonoje esančią valstybę galima prilyginti kelionei į kitą Lietuvos miestą, yra nepagrįsta, neatitinka tikrovės ir klaidina vartotojus (keliautojus).

Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Mindaugas Ivanauskas nesivargino paaiškinti ir atsakyti į „Verslo labirinto“ išsiųstus klausimus, kodėl oro uosto interneto svetainėje skelbiama tikrovės neatitinkanti ir klaidinanti informacija.

Pateiksime šių metų balandį realiai su vienu Lietuvos piliečiu įvykusios situacijos, susijusios su išvykimo į kitą Šengeno zonoje esančią valstybę nuotykiais, pavyzdį. Taip pat pateiksime kai kurių atsakingų pareigūnų atsakymus į „Verslo labirinto“ pateiktus klausimus apie Šengeno zonos teisės reglamentavimą ir asmens dokumentų patikrinimo problematiką, Lietuvai prisijungus prie šios zonos.

Piliečio X nuotykiai Vilniaus oro uoste

Šių metų balandžio 18 d. Lietuvos pilietis X (redakcijai tikras asmens vardas žinomas), suplanavęs vykti į Prancūziją, prieš važiuodamas į oro uostą susipažino su taisyklėmis, įsigaliojusiomis Lietuvai pradėjus taikyti Šengeno erdvės teisės aktus: su Tarptautinio Vilniaus oro uosto interneto svetainėje (www.vilnius-airport.lt) pateikta informacija apie tai, kad nuo 2008 m. kovo 31 d. Tarptautinis Vilniaus oro uostas pradėjo dirbti pagal Šengeno erdvės teisyną, ir keleiviai galės vykti iš Vilniaus į Šengeno erdvę nepateikdami asmens tapatybės dokumento, šiuos dokumentus tik rekomenduojama turėti su savimi.

Kadangi minėtam piliečiui šis klausimas buvo labai aktualus (aplinkybės susiklostė taip, kad savo pasą jis turėjo palikti darbovietėje), jis nutarė paskambinti ir paklausti oro uosto pasienio kontrolės darbuotojų. Šie pilietį X informavo, kad vykstant į Paryžių (Šengeno zoną) pasų kontrolė tikrai nebus vykdoma, taip pat analogiška informacija telefonu buvo gauta ir iš skrydį vykdančios oro linijų bendrovės darbuotojų, taip pat informavusių, kad dabar galima išskristi iš Vilniaus į Paryžių nepateikiant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Pagal oro uosto svetainėje paskelbtą ir oro linijų bendrovės darbuotojų suteiktą informaciją pasinaudodamas galimybe vykti į kitą Šengeno erdvei priklausančią valstybę be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (rekomendacijų vykdyti nėra privalu), minėtas pilietis X atvyko į oro uostą turėdamas tik vairuotojo pažymėjimą (naujo pavyzdžio pažymėjimą su asmens kodu). Atvykęs į oro uostą, jis sėkmingai buvo patikrintas pirmajame dokumentų tikrinimo etape, priduodant bagažą. Bendra tvarka gavo įlaipinimo į lėktuvą dokumentą (Boarding pass). Taip pat sėkmingai buvo patikrintas pasienio punkte.

Bet toliau prasidėjo netikėtos ir nemalonios staigmenos: įlaipinimas į lėktuvą vėlavo, teko laukti apie valandą, o įlaipinimo procedūrai prasidėjus, skrydžių bendrovės darbuotojai iš visų be išimčių keleivių (be jokių atrankos procedūrų) pradėjo reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pažeisdami Šengeno erdvės teisės aktų nuostatas, nes pagal Šengeno erdvės teisyną asmens tapatybės dokumentai nėra tikrinami arba tikrinami valstybių narių atsakingų pareigūnų atrankiniu būdu. Matyt, nesunku atspėti, kad skrydžių bendrovės darbuotojai neįleido piliečio X į lėktuvą, motyvuodami tuo, kad jis nepateikė jiems savo paso.

Tos pačios skrydžių bendrovės darbuotojams pirmo patikrinimo metu, kai buvo išduotas įlaipinimo dokumentas (Boarding pass) ir priimtas bagažas, pakako bilieto ir vairuotojo pažymėjimo, pagal kurį įmanoma patikrinti asmens kodą, vadinasi, ir nustatyti asmens tapatybę. O įlaipinimą vykdančių darbuotojų neįtikino nei paaiškinimai, kad pilietis X jų skrydžių bendrovės buvo informuotas kitaip, nei tai, kad vyksta į svarbią komandiruotę, nepadėjo nei pateikta ištrauka iš oro uosto tinklalapio, pagal kurią asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą turėti tik rekomenduojama, bet nebūtina, nei motyvai, kad skrydžių bendrovės darbuotojai gali nustatyti asmens tapatybę pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą.

Suprantama, kad dėl viso to neįvyko piliečio X suplanuota darbo kelionė ir buvo sugaišta darbo diena, nes apie valandą jis buvo priverstas praleisti oro uosto išvykimo salėje dėl minėto skrydžio vėlavimo. Be to, buvo priverstas grįžti į oro uostą atsiimti savo bagažą, nes įlaipinant į lėktuvą jo bagažas jau buvo priduotas ir nugabentas į lėktuvą, tad teko gana ilgą laiką laukti, kol bagažas buvo grąžintas jam atgal (to, žinoma, laukė ir negalėdami išskristi kiti to reiso keleiviai).

Pažymėtina, kad šio straipsnio parengimo dienai pilietis X pateikė skundą skrydį vykdančios bendrovės vadovybei, tačiau dar nėra sulaukęs jokio atsakymo (iš skrydžių bendrovės jis gavo pranešimą, kad jo skundas pagal naujas taisykles bus nagrinėjamas 60 dienų, bet, pasibaigus šiam terminui, atsakymo nėra), todėl dabar jis ieško teisybės Vartotojų teisės gynimo komisijoje. Deja, šių „nuotykių Šengeno zonoje“ pabaiga dar nėra aiški...

„Verslo labirintas“ bandė aiškintis su valstybės pareigūnais, kokios vis dėlto yra naujosios su Šengeno zona susijusios dokumentų tikrinimo taisyklės.

Iš pareigūnų atsakymų galima suprasti, kad visiško aiškumo šiuo klausimu vis dėlto nėra. Pavyzdžiui, Civilinės aviacijos administracijos direktorius, paklaustas apie tai, ar nepažeidinėjamos Šengeno erdvės teisyno nuostatos, kai dokumentų patikrinimą atlieka ne pasienio kontrolės pareigūnai, bet skrydžių bendrovių darbuotojai, ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai tikrinami kelis kartus visų keleivių be išimties, atsakė, kad, asmenys Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalaujami privalo pateikti asmens dokumentą.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento specialistai tvirtina, kad Lietuvoje pagal naujojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą galima nustatyti asmens tapatybę. Todėl šio dokumento pakanka vykstant į Šengeno erdvės valstybę.

Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila teigia, kad oro uostų pasirengimas Šengeno erdvės reikalavimams visoje Europos Sąjungoje užtruko kiek ilgiau nei kelio užtvarų pakėlimas sausumoje. Be to, nebuvo galima sutrikdyti lėktuvų eismo, nes oro uostai turi atskirti lėktuvus, skrendančius į Šengeno erdvės miestus, nuo tų, kurie skrenda kitur. Todėl oro sienos buvo atvertos vėliau.

Kad oro sienos atviros į Šengeno šalis keliaujantiems lietuviams, ministras net nesuabejojo, tačiau pabrėžė, kad pasienio pareigūnai turi teisę paprašyti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, ir tai nėra joks Šengeno teisyno pažeidimas.

„Latvijos pasienio pareigūnai jau kelis kartus sulaikė be pasų vykstančius lietuvius ir nubaudė nemenkomis baudomis. Tokių tikrinimų metu sulaikoma ne tik Šengeno erdvei priklausančių piliečių, kurie vyksta per sieną be pasų, bet ir trečiųjų šalių piliečių ar net nusikaltėlių be jokių asmens dokumentų“, – teigė ministras R. Čiupaila, taip aiškiai parodydamas, kad Šengenas visiškos laisvės nesuteikia, ir asmens dokumentų tikrinimas pasienyje praktiškai išliko.

Į VL klausimus atsako Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla.

Nuo 2008 m. kovo 31 d. Tarptautinis Vilniaus oro uostas pradėjo (taip skelbiama Tarptautinio Vilniaus oro uosto tinklalapyje) dirbti pagal Šengeno erdvės teisyną. Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Šengeno zoną, privaloma tvarka nebereikia pateikti kontrolei paso arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Ar tai reiškia, kad keliaujant Šengeno zonoje su savimi nebereikia turėti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų?

Net ir po to, kai šalys tapo Šengeno erdvės narėmis, vykstant per vidaus sienas reikia turėti asmens tapatybės dokumentus, kurie Lietuvos ir kitų ES valstybių narių piliečiams yra būtini ir būnant pasienio ruože. Nėra tik privalomos asmens dokumentų pateikimo procedūros kertant valstybės sieną. Pastebėta, kad šalims tapus Šengeno erdvės narėmis padaugėjo asmenų, bandančių kirsti ir kertančių sieną be galiojančių kelionės dokumentų.

Kas ir kokiais atvejais gali reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų iš Lietuvos piliečių, vykstančių į kitas Šengeno sutartį pasirašiusias valstybes? Ar Lietuvoje veikiančių skrydžių bendrovių darbuotojai turi tokius įgaliojimus?

Kaip ir anksčiau, galioja aviacijos saugumo reikalavimai, pagal kuriuos turi būti įmanoma identifikuoti žmogų, todėl skrydžių ir antžemines paslaugas teikiančių bendrovių darbuotojai ne tik turi teisę, bet ir privalo reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, registruodami ir laipindami keleivius į orlaivį.

Vilniaus tarptautinio oro uosto interneto svetainėje skelbiama, kad dėl panaikintos pasienio kontrolės oro keleiviai galės vykti iš Vilniaus į Briuselį, Paryžių ar kitus Šengeno zonoje esančius miestus nepateikdami asmens tapatybės dokumento. Tačiau realiai tokie patikrinimai vyksta, nors juos atlieka ne pasienio kontrolės pareigūnai, bet skrydžių bendrovių darbuotojai. Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai tikrinami kelis kartus visų keleivių be išimties. Ar tai nėra Šengeno erdvės teisyno pažeidimo apraiškos?

Pagal galiojančius teisės aktus, asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalaujami privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius ir prekes.

Ar Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsako už netikslios informacijos skleidimą?Jeigu paminėti patikrų atvejai (kai kelis kartus tikrinami visų be išimties keliaujančių asmens dokumentai) nėra Šengeno erdvės teisės normų pažeidimai, tuomet kas pasikeitė, Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare?

Šengeno šalių piliečiai gali laisvai keliauti ir kirsti valstybių sienas, tačiau skraidinant keleivius būtina identifikuoti keliaujančio asmens tapatybę, kad kelionė vyktų sklandžiai ir keleivis saugiai pasiektų savo kelionės tikslą.