Mūsų pagrindinis įkvėpėjas yra istorija ir svajonės. Juk dar prieš dvidešimt ir daugiau metų Lietuvoje turėjome tikrai labai smagių festivalių, skirtų roko, džiazo ar net elektroninės muzikos gerbėjams. Vilnius tikrai buvo muzikos sostinė.
Galiu net pasakyti, kad būtent muzikiniai festivaliai atvedė mane į garsų pasaulį. Taigi lietuviškų muzikos festivalių istorija man davė didžiausią postūmį pradėti galvoti ir apie tokių renginių organizavimą. Visi nuolat kalbėjo, kad Lietuvai reikia festivalio.
Dabar galim sakyti, kad mums pavyko. Žinoma, „Be2gether“ yra labai jaunas, tačiau savo dvasia jis atitinka pasaulietiškus standartus. Tad, apibendrinant, užsienio muzikos festivalių kontekste esame mažas, bet stiprus renginys.
Daugelyje festivalių yra įsigalėjusi komercija, tuo tarpu Lietuva tikrai turi dvasingą muzikos šventę. Galbūt atlikėjų sąrašas pernai buvo silpnesnis nei kitose šalyse. Tačiau norisi viską daryti palaipsniui. Tikiuosi, kad jau šiemet pavyks padaryti septinmylį žingsnį į priekį.
Ar esi girdėjęs kokių nors užsieniečių komentarų apie „Be2gether“?
Žinoma, juk geriausi komentarai sklinda iš lūpų į lūpas. Man, kaip organizatoriui, labai svarbi ir kita, profesionalioji, pusė. Pas mus neseniai lankėsi didžiausio britų muzikinio festivalio Glastonbury šulas Vince'as Poweris. Kai jis apžiūrėjo „Be2gether“ vietą, išgirdo apie atlikėjų sąrašą, buvo nuoširdžiai nustebęs ir kėlė nykščius į viršų. Tai bene geriausias įvertinimas.
Tikiu, kad ir patys lietuviai pirmąjį festivalį įvertino labai gerai. Juk jie patys jį ir padarė tokį - būdami kartu, palaikydami festivalio dvasią. Manau, muzikos festivalis yra reikalingas visai tautai. Juk mes nenorime tik varvinti seilę žiūrėdami į kaimynines šalis, kurios turi stipresnę „openerų“ kultūrą.
Ar palyginus su praėjusiais metais šiemet daug kas pasikeitė?
Šiais metais mes einam „gilyn ir platyn“. Įgavome daugiau inteligencijos ir spalvingų formų. Šiemet buvo šiek tiek pakoreguotas mūsų pavadinimas - tapome ne tik muzikos, bet ir meno festivaliu.
Maža to, kad išaugome muzikine prasme, dabar mes stiprūs ir meninėje srityje. Festivalio metu siūlomos veiklos labai padaugėjo. Rugpjūtį Norviliškėse turėsime stiprią Menų akademiją, įvairių pramogų, beveik visa sostinė su savo klubais, barais ir kitomis pasilinksminimo vietomis išsikels prie Baltarusijos sienos.
Taip pat svarbu tai, kad „Be2gether“ prasidės rugpjūčio 14-ąją, ketvirtadienį, ir ne Norviliškėse, o Vilniaus rotušės aikštėje, kur bus surengta masinė būgnų fiesta su 300 būgnininkų. Likus 10 dienų iki festivalio, į Lietuvą atvažiuos daug užsienio menininkų, kurie kurs specialias „Be2gether“ instaliacijas. Jas rodysime jau Norviliškėse.
Kokia galėtų būti festivalio ateitis?
Nenoriu fantazuoti. Turiu vilčių, idėjų, fantazijų, tačiau manau, kad apie jas reikės kalbėti tada, kai pasibaigs šiųmetis „Be2gether“. Nenoriu prisikalbėti anksčiau laiko. Pabūkime visi kartu ir tada žiūrėsim, kur dar galime augti (šypsosi).
O pabaigai pasakyk gero festivalio sėkmės receptą.
Pasakysiu dvi savybes, kurios reikalingos geram festivaliui: būkim atviri ir kūrybingi. Noriu palinkėti festivalyje visiems būti pozityviems, kūrybingiems ir aktyviems!
