Karštesnės, ilgesnės karščio bangos
Kad suprastumėte nedidelių pokyčių poveikį vidutinei temperatūrai, įsivaizduokite juos kaip varpo formos kreivę, kurios abiejuose kraštuose yra didelis šaltis ir karštis, o didžioji dalis temperatūrų yra viduryje. Nedidelis centro poslinkis reiškia, kad daugiau kreivė paliečia kraštutinumus, todėl karščio bangos tampa dažnesnės ir ekstremalesnės.
Pirmą kartą liepos 19 d. temperatūra JK viršijo 40 laipsnių. Jungtinės Karalystės nacionalinė orų tarnyba „Met Office“ apskaičiavo, kad dėl klimato kaitos dabar dešimt kartų didesnė tikimybė, kad per pastarąją karščio bangą pasireikš ekstremalus karštis. Ir viskas gali pablogėti.
„Po kelių dešimtmečių galime sulaukti gana vėsios vasaros“, – sako profesorė Friederike Otto, Londono imperatoriškojo koledžo klimato mokslininkė.
„Met Office“ taip pat atkreipė dėmesį, kad karščio bangos yra ne tik karštesnės: jos taip pat trunka ilgiau. Per pastaruosius 50 metų karščio periodai pailgėjo daugiau nei dvigubai. Karščio bangas gali pailginti ir sustiprinti kitas oro reiškinys – karščio kupolas. Aukšto slėgio zonoje karštas oras yra stumiamas žemyn ir ten įstringa, todėl temperatūra pakyla visame žemyne.
Kai audra iškreipia atmosferos sraujymę, sudarytą iš greitai tekančių oro srovių, tai panašu į tai, kad viename gale traukiate šokdynę ir matote, kaip ja juda raibuliai. Dėl šių bangų viskas drastiškai sulėtėja, o oro sistemos gali įstrigti tose pačiose vietose keletą dienų – kaip buvo pastebėta šiais metais Indijoje.
Indija ir Pakistanas šiais metais jau susidūrė su penkiomis karščio bangomis iš eilės, o Pakistano Jakobabade gegužės mėnesį buvo užregistruota 49 laipsniai šilumos. Pietų pusrutulyje Argentinoje, Urugvajuje, Paragvajuje ir Brazilijoje sausio mėnesį pastebėta istorinė karščio banga – daugelyje vietovių buvo pranešta apie karščiausią dieną. Tą patį mėnesį Onslow mieste, Vakarų Australijoje, užfiksuota 50,7 laipsnio temperatūra – aukščiausią kada nors užfiksuota Pietų pusrutulyje, teigiama BBC.
Praėjusiais metais Šiaurės Ameriką taip pat užklupo ilgos karščio bangos. Vakarų Kanados miestelis Lytton sudegė, kai temperatūra pasiekė 49,6 laipsnius, o ankstesnį rekordą pagerino beveik 5 laipsniais. Tokia intensyvi karščio banga būtų buvusi beveik neįmanoma be klimato kaitos, teigia tarptautinių klimato mokslininkų bendradarbiaujantis tinklas „World Weather Attribution“.
Viena teorija teigia, kad aukšta temperatūra Arktyje sulėtina atmosferos sraujymę, todėl padidėja šilumos kupolų atsiradimo tikimybė.
Daugiau nuolatinių sausrų
Kai karščio bangos tampa intensyvesnės ir ilgesnės, gali paūmėti ir sausros. Tarp karščio bangų iškrenta mažiau lietaus, todėl žemės drėgmė ir vandens atsargos greičiau išsenka. Tai reiškia, kad žemei reikia mažiau laiko įkaisti, o tai sušildo aukščiau esantį orą ir sukelia intensyvesnį karštį. Žmonių ir ūkininkavimo poreikis vandeniui dar labiau apsunkina vandens tiekimą, o tai padidina vandens trūkumą.
Daugiau kuro miško gaisrams
Miško gaisrai gali kilti dėl tiesioginių žmogaus veiksmų, tačiau gamtos veiksniai taip pat gali atlikti didžiulį vaidmenį. Dėl klimato kaitos sukelto ekstremalaus ir ilgalaikio karščio ciklo iš žemės ir augalijos ištraukiama vis daugiau drėgmės. Tokios lengvai užsidegančios ir sausos sąlygos tampa tikru kuru gaisrams, kurie gali plisti neįtikėtinu greičiu, rašoma BBC.
Šiaurės pusrutulio miškų gaisrų sezonas kai kuriose vietovėse prasidėjo anksti dėl kritulių trūkumo ir nesezoninės šilumos, visą tai pablogėjo per liepos mėn. Pastaruoju metu buvo pranešta apie didelius gaisrus Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Kroatijoje ir Albanijoje – tūkstančiai gyventojų buvo evakuoti, o keli šimtai žuvo.
Praėjusią vasarą Kanadoje karščio bangos sukėlė gaisrus, kurie vystėsi taip greitai ir sprogstamai, kad jie sukūrė savo oro sistemą ir sudarė pyrocumulonimbus (arba gaisrų dūmų audros – red. pastaba) debesis. Tada šie didžiuliai debesys sukėlė žaibus, sukurdami daugiau gaisrų.
Didelių gaisrų dažnis pastaraisiais dešimtmečiais labai išaugo. Pasak nepriklausomos mokslininkų ir žurnalistų organizacijos „Climate Central“, palyginti su aštuntuoju dešimtmečiu, didesni nei 10 000 akrų (40 kvadratinių kilometrų) gaisrai dabar yra septynis kartus dažnesni Vakarų Amerikoje.
Daugiau ekstremalių kritulių
Įprasto oro ciklo metu, karštas oras sukuria drėgmę ir vandens garus ore, kurie virsta lašeliais ir susidaro lietus. Tačiau kuo šilčiau, tuo daugiau garų atmosferoje. Dėl to iškrenta daugiau lašelių ir gausesnis kritulių kiekis, kartais per trumpesnį laiką ir mažesniame plote. Jau šiais metais potvyniai užklupo Ispaniją ir dalį Rytų Australijos. Vos per šešias dienas Brisbene iškrito beveik 80% metinių kritulių, o Sidnėjuje per kiek daugiau nei tris mėnesius iškrito daugiau nei vidutinis metinis kritulių kiekis. Pasak JAV nacionalinės mokslų akademijos vandens specialisto Peterio Gleicko, šie kritulių atvejai yra susiję su klimato kaitos padariniais kitur.
„Kai auga sausros zonos, kaip pavyzdžiui, Sibire ir vakarų JAV, vanduo nukrenta kitur, mažesniame plote, o tai padidina potvynius“, – sako jis.
Oras visame pasaulyje visada bus labai įvairus, tačiau dėl klimato kaitos šie skirtumai tampa ekstremalesni. Ir dabar iššūkis yra ne tik apriboti tolesnį žmonių poveikį atmosferai, bet ir prisitaikyti prie kraštutinumų, su kuriais jau susiduriame, ir kovoti su jais.
Parengta pagal BBC.
