Klimatologas dr. Donatas Valiukas sako, kad po gana lietingos gegužės staiga birželį atėję karščiai yra tikras išbandymas žmonės.

„Gegužė buvo labai lietinga, o dabar prasidėjo karščiai ir savaitgalį laukia labai aukštos oro temperatūros, laukiame kaitros, arti 30 ar net virš 30 laipsnių karščių, tad žmonės tikrai norės vykti į gamtą. Reikia atsargiai elgtis, nes didelėje Lietuvos dalyje jau yra vidutinis gaisringumo pavojus, tačiau yra kur jau yra ir didelis gaisrų pavojus – vyrauja ketvirta gaisringumo klasė. Ypatingai pavojinga kur yra spygliuočių miškai. Spygliuočiai kur kas greičiau įsidega nei lapuočiai, o juk tai yra visa pietryčių Lietuva miškinga“, – įspėja dr. D. Valiukas.

Klimatologas sako, kad žmonės turi būti atidūs prie ežerų kūrendami laužus, nes nepaisant to, kad visai neseniai buvo daug lietaus, karščiai išgarino paviršinę drėgmę.

„Dalyje Lietuvos liko vienas žingsnis iki didžiausios gaisringumo klasės. Regionai, kurie yra palankiausi rekreacijai – visas Aukštaitijos ežerų kraštas ir pajūris, nėra dar ketvirtos klasės grėsmės, bet tai nereiškia, kad nereikia imtis atsargumo priemonių“, – dalijasi žiniomis pašnekovas.

Miškininkai guodžiančių žinių taip pat neturi ir priduria, kad didelis pavojus miško gaisrų kilimui jau yra visoje Lietuvoje ir numatoma, kad artimiausiu metu jis tik didės.

„Šiais metais, iki birželio 17 d., Lietuvos miškuose užregistruota 15 miško gaisrų 5,82 ha plote. Šių metų drėgnas bei šaltokas pavasaris pasižymėjo nepalankiomis miškų gaisrams kilti sąlygomis ir kol kas fiksuojamas rekordiškai mažas gaisrų skaičius miškuose (mažiausias per paskutinių 10 metų laikotarpį). Per praėjusias 7 dienas (birželio 10-17 d.) Lietuvos miškuose užfiksuota 5 miško gaisrai, ugnis pažeidė 4,64 ha miško plotą. Didžiausias iš jų kilo birželio 10 d. šalia Prienų esančiame rekreaciniame miške, išdegė 4 ha miško paklotės“, – informacija apie esamą situaciją dalijasi Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Gaisrams kilti palankios sąlygos grupuojamos į 5 gaisringumo klases: I – Gaisrams kilti sąlygų nėra; II – Gaisrams kilti sąlygos mažai palankios (tikimybė 5 – 10 proc.); III – Gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios, IV – Gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 30 – 60 proc.); V – Gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė iki 100 proc.).

M. Ivanauskas primena, kad nesukeltų miško gaisro žmonės turi elgtis atsakingai, laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti stiklo šukių. Išvykstant iš miško laužus reikia kruopščiai užgesinti, juos užpilant žemėmis ar vandeniu. Statistiškai labiausiai nuo gaisrų nukenčia Kuršių nerija, pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse esantys pušynai.
„Pagal prognozes šį savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje bus ypatingai karšta ir be lietaus, todėl kitos savaitės viduryje šalyje jau gali vyrauti ir IV klasės miškų gaisringumas. Esant tokiems karštiems orams patartume iškylas miškuose atidėti, kol sulauksime gausesnio lietaus ir sumažės pavojus kilti miškų gaisrams. Ypatingai prašytume nedeginti laužų, nenaudoti atviros ugnies“, – kreipiasi į poilsio gamtoje išsiilgusius žmones pašnekovas.

Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą: asmenims – nuo 30 iki 50 eurų; juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 170 eurų.

Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti baudą: asmenims – nuo 560 iki 1200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2300 eurų. Taip pat reikia atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, VĮ Valstybinių miškų urėdija organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos (nuo gaisrų yra saugomi ir valstybiniai ir privatūs miškai). Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotas juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla ir kt.

Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miškai yra nuolat stebimi iš AAMGSS detektorių arba miško gaisrų stebėjimo bokštų. VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose nuolat budi ir miškus gesina gaisrų gesinimo komandos, yra sukomplektuota miškų gesinimui reikalinga technika. Valstybiniai miškų pareigūnai miškuose vykdo reidus, siekiant sudrausminti asmenis nesilaikančius miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

Dr. D. Valiukas primena, kad reikia saugoti ir save. Mat saulės ir šilumos išsiilgę žmonės, esant „aštriai“ saulei, labai greitai gali tapti medikų pacientais.

„Karščiai pavojingi žmonėms, ypatingai, kurie turi sveikatos problemų, ypatingai kurios siejamos su širdies ar kraujagyslių ligomis. Ypatingai vyresniems žmonėms geriau būti vėsiose, vėdinamose patalpose, gerti daug skysčių, vengti riebaus, sukniai virškinimo maisto, vengti alkoholio. Einant į lauką būtinos apsauginės priemonės nuo ultravioletinės spinduliuotės, taip pat gerti daug vandens, vengti persikaitinimo. Labai svarbu automobiliuose nepalikti gyvūnų, vaikų, nes tokiame karštyje net trumpas laikas gali būti pavojingas“, – primena klimatologas.

Pavojingiausiu laiku pašnekovas įvardija nuo vidurdienio iki 17-tos valandos, tuo metu didžiausias pavojus žmogui patirti odos nudegimus, nors pripažįsta, kad ne retam žmogiškai saikingumą pajusti yra gana sunku.