Skelbiama, kad virš Atlanto besisukantis atmosferos frontas ir aukšto slėgio sritis virš vidurio Europos iš Afrikos kaitrą stums šiaurės kryptimi, o tai reiškia, kad didžiajai daliai vakarinių ir centrinių Europos teritorijoje teks kentėti tikrą pragarą.
Prancūzijoje pirmadienį oras kais nuo 35 iki 40 laipsnių. Vėsesnė diena laukia tik Bretanės, skelbia „Meteo France“. Naktimis atsigaivinti taip pat nepavyks – oras atvės viso labo iki 20 laipsnių.
Nors kaitra greičiausiai tebus trumpalaikė, ji tikrai bus įspūdinga ir labai intensyvi“, – perspėja meteorologai.
Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn perspėja vietos pareigūnus, ligonines ir senelių namus dėl pavojingų klimato sąlygų. Praeitais metais liepos ir rugpjūčio mėnesiais karštis pareikalavo daugiau nei 1500 aukų.
Vokietijos meteorologai sako, kad tikimybė, jog termometrų stulpeliai užkops iki 40 laipsnių, siekia 50 proc. Valstybinis karščio rekordas Vokietijoje buvo pasiektas 2015 metais, kai oras Bavarijoje įkaito iki 40,3 laipsnių.
„AccuWeather“ skelbia, kad nauja kaitros banga, truksianti iki savaitės vidurio, užklups daug Europos miestų – nuo Madrido iki Berlyno, įskaitant Paryžių, Briuselį ir Frankfurtą. Maždaug 32 laipsnių karščio ar net daugiau greičiausiai sulauks Bukareštas, Viena, Budapeštas, Belgradas ir Sofija.
„Daug dienų truksianti kaitra ir sąlyginai tvankios naktys įkaitins pastatus, tad žmonės, neturintys oro kondicionavimo sistemų, patirs miego sutrikimų, gali paūmėti lėtinės ligos“, – sako meteorologas Ericas Leisteris.
„Vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai – pažeidžiamiausi. Visi žmonės turėtų vengti būti lauke karščiausiomis valandomis“, – pataria ekspertai.
Ilgalaikės meteorologinės prognozės liepai ir rugpjūčiui taip pat žada karštesnę nei vidutinė temperatūrą, greičiausiai pralenksiančią gana karštą 2018 metų vasarą.
Mokslininkai sako, kad kaitra – klimato kaitos išdava, ir perspėja, kad ateityje tokie drastiški temperatūrų svyravimai tik dažnės.
