– Pradėkime nuo klaidų. Suprantama, kad viskas priklauso nuo vietos, nuo šventės pobūdžio ir pan. Bet gal yra universalių taisyklių, ko jau tikrai tikrai negalima rengtis per vestuves, jei esi svečias?
– Pagrindinė taisyklė – įsiklausyti į jaunųjų šventės viziją. Jeigu renginys formalus, gerbkime apsisprendimą ir puoškimės pagal aprangos kodą ir, atvirkščiai, jeigu šventė neįpareigojanti, nesistenkime persipuošti ir nekurkime savų taisyklių. Kalbant apie renginių dalyvių aprangą, svarbu suprasti, kad apranga plačiąja prasme yra pagarbos ženklas. Pagarbos organizatoriams, progai, kitiems ir galiausiai – sau pačiam. Renginio svečiai – ne tik stebėtojai, bet ir dalyviai, tad ir jie prisideda prie galutinės renginio sėkmės. Visgi yra ir renginio organizatorių atsakomybės – siekiamybė turėtų būti šventės harmonija. Nuo paros ir metų laiko iki vietos, maitinimo, pramogų pasirinkimo. Kad ir koks būtų šventės modelis, su šortais per vestuves gal visgi į bažnyčią neikime. Ir apskritai man apmaudu stebėti, kaip dažnai dabar medijose aprašomos poros, kurios sąmoningai nesureikšmina šios ypatingos progos. Aš visada siūlyčiau išlaikyti pagarbą vestuvių pamatinei idėjai, jei ceremonija vyksta bažnyčioje – pačiai bažnyčios erdvei ir t. t. Individualus stilius, laisvė, kūrybiškumas, nepriklausomybė ir progresyvumas – visa tai gali atsispindėti jūsų ypatingą dieną sukūrus individualią šventinę versiją, bet palikime vietos romantiškoms tradicijoms.
− Gal pamenate iš žinomų žmonių vestuvių didžiausius feilus?
– Dažniausiai garsiai aptariami atvejai, kai vestuvėse pasirodo viešnių, pasipuošusių ypač šviesiomis suknelėmis. Tradiciškai vis dar jautri tema: viešnios, kurios tarsi kėsinasi nukonkuruoti nuotaką. Bet šiais laikais taisyklės neretai laužomos sąmoningai, tad ir vertinimo kriterijai nebėra suabsoliutinti – svarbiausia tampa įsiklausymas į individualią poros vestuvių viziją.
− Pakalbėkime apie tai, ką dėvėti moterims. Pradėkime nuo spalvų – kokias rinktis vasarą?
− Spalvas, jų intensyvumą, atspalvius reikėtų rinktis pagal individualius bruožus. Paprastai žmogus instinktyviai gali pajausti, kokios spalvos jam tinka labiau, – užtenka pridėti prie veido kaip įmanoma natūralesnėje šviesoje. Tuomet ir madingų metų spalvų pasirinkimas bus tikslesnis, priklausomai nuo tinkamo atspalvio. Taip, tradiciškai nerekomenduojama rengtis ypač šviesiai, baltai, juodai. Bet šiemet Lietuvoje teko matyti ypač stilingų vestuvių pavyzdį, kai visi svečiai buvo pasipuošę juodai. Sėkmę šiuo atveju lėmė šventės išbaigtumas, o kiekvienas svečias tapo bendros estetinės vizijos dalyviu. Kalbant apie madingas spalvas, šiemet tai oranžinė, rožinė, alyvuogių žalia, violetinė, raudona. Į vyrų mados tendencijų topus grįžta pasteliniai tonai. Ypač plytinės, melsvos, žalsvos, rausvos atspalviai.
Kita vertus, vienaip atrodome veidrodyje, kitaip galime atrodyti nuotraukose. Tad neretai siūlau prieš priimant sprendimą nusifotografuoti ir pabandyti pamatyti rezultatą.
− Kaip dėl paties drabužio, ar yra taisyklių – kelnės, sijonas, suknelė?
− Jau seniai nieko nebestebina nuotakos su kelnių kostiumu ar netgi tos, kurios sąmoningai nesipuošia baltai. Tad svečiams irgi nebėra bendros taisyklės, koks konkrečiai derinys tinkamas arba netinkamas. Šiemet, pavyzdžiui, ne viena pasaulio stiliaus ikona rinkosi netgi perregimas vestuvines sukneles ir akivaizdžiai demonstravo apatinius…Perregimumas yra viena ryškiausių šių metų tendencijų, tad viskas dėl mados, laisvės, individualumo. Svečių apranga gali būti skirtinga, priklausomai nuo šventės vizijos. Svarbiausia, kad apranga išryškintų geriausią mūsų pačių versiją ir padėtų kurti šventinę nuotaiką tiek jauniesiems, tiek šventės dalyviams. Dažniausiai moterims rekomenduoju arba suknelę, arba šventinį kelnių kostiumą.
− Kaip pasirinkti tinkamą ilgį?
− Visų pirma, pagal šventės formalumą. Kuo renginys formalesnis, tuo suknelė ilgesnė. Šiemet ir vėl labai madingi suknelės ilgių kontrastai, kai priekis trumpesnis, o nugaroje yra šleifas. Žinant šventės viziją, siluetą renkamės pagal individualias proporcijas. Nėra moterų, kurioms netiktų ilgos suknelės, tik pagal individualias proporcijas svarbiausia parinkti juosmens liniją, iškirptės formą, o ilgis nebūtinai turi būti iki žemės – puikiai gali atrodyti iki kauliukų, midi. Mini ilgis šiemet ypač madingas, bet ar visoms ir visur tinkamas? Tikrai ne. Rinkimės atsakingai. Kitais atvejais puikiai gali atrodyti šventinis kelnių kostiumas. Šventišką įspūdį gali padėti sukurti ir aksesuarai: delninė, išraiškingi bateliai, papuošalai. Pagrindinė šventinio įvaizdžio taisyklė – išbaigtumas! Neužtenka puikaus drabužio – atsakingai parinkime aksesuarus, pasirūpinkime šukuosena, makiažu, kvepalais.
− Ar derinti prie partnerio, vaiko?
− Poros, šeimos ar kartu renginyje dalyvaujančių asmenų harmonija yra siekiamybė. Visų pirma, kalbant apie pačius jaunuosius. Vestuvės – dviejų žmonių sąjunga, ir nors nuotakos įvaizdžiui visada skiriamas ypatingas dėmesys, iš tiesų sėkmingas turėtų būti bendras poros įvaizdis. Renginio dalyvių tarpusavio dermė irgi svarbi. Apmaudu matyti, kai nesutampa poros aprangos formalumas – tai dažniausiai pasitaikanti klaida. Moterys rengiasi puošniai, o vyrai tarsi netyčia bando pritaikyti darbo, biuro tipo kostiumus. Kita klaida – vyro aprangos tiesmukas derinimas prie moters pasirinktų drabužių spalvų, raštų, pavyzdžiui, kai kaklaraištis arba varlytė identiškai atkartoja moters aprangos spalvyną. Reikėtų derinti, bet ne atkartoti. Dabar labai populiaru vaikams sukurti suaugusiųjų aprangos mini versiją. Šis žaidimas gal ir smagus, bet tik tol, kol vaikai išlieka vaikais (mergaitės – be makiažo, abejotinų siluetų).
− Kiek aksesuarų yra ne per daug?
− Nereikia vienu metu ir ryškių auskarų, ir vėrinio, ir apyrankių, ir žiedų. Dar ir įspūdingi bateliai, dekoratyvi rankinė, diržas ar koks nors papuošalas plaukuose... Sukurkime pusiausvyrą – išryškinkime pagrindinį akcentą, o visa kita tegu lieka kukliau. Tuomet nepasimes aplinkinių žvilgsniai, o ir patys aksesuarai ne glumins, bet padės išryškinti proporcijas.
Aksesuarų parinkimas priklauso nuo pasirinkto drabužių derinio. Jei rūbas kuklesnis, būtent aksesuarai gali sukurti šventinę nuotaiką, o jei pats drabužis įspūdingas, tai perteklinės papildomos puošmenos netgi susilpnina rezultatą. Pavyzdžiui, tenka matyti, kai moterys šventėse pasirodo su savo masyviais laikrodžiais. Lai šie aksesuarai lieka mažiau formalioms progoms.
− Ar yra taisyklių bateliams: aukštakulniai, balerinos, o gal sportiniai?
− Bent nedidelis kulniukas tikrai padeda suteikti grakštumo. Renkantis avalynę labai svarbu įvertinti realias galimybes ją avėti. Mokėti vaikščioti, gebėti išbūti visą šventę ir t. t. Aukštakulniai tikrai nėra privalomi, bet, kita vertus, patogi avalynė tikrai nėra tik sportinio tipo. Tad net ir esant ypatingoms aplinkybėms, kai teoriškai sportiniai bateliai tiktų, reikėtų, kad jie būtų nauji.
− Pereikime prie vyrų – ką jiems dėvėti vasarą?
− Vyriškos mados galimybės dabar tikrai nebėra skurdžios. Kostiumų pasirinkimas nepaprastai įvairus: nuo audinių, siluetų, faktūrų, spalvų iki derinimo variantų. Skirtingi sezonai – skirtingi pasirinkimai. Vasarą, be abejo, norisi lengvesnio audinio, netgi lengvesnio silueto (pvz., kai švarko papuošalas dengia tik pečių liniją). Dabar ypač madingos ir laisvesnės kelnės aukštesniu liemeniu. Kostiumai gali būti ir trijų, ir dviejų dalių. Vasarą galime eksperimentuoti su lengvesniais audiniais, šiemet populiariomis pastelinėmis spalvomis.
− Kokias spalvas rinktis?
− Kaip ir moterims, taip ir vyrams spalvos yra madingos arba (ir) tinkamos konkrečiam žmogui. Manau, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai išnaudoti smėlio bei pilki atspalviai.
− Kokia avalynė tinkamiausia?
− Priklausomai nuo šventės bei įvaizdžio formalumo. Gali būti ir „smokinginiai“, ir klasikiniai batai, o gali būti ir loaferai ar kitokie, mažiau įpareigojantys, tokie kaip derbiai. Čia jau viskas priklauso nuo šventės vizijos.
− Kokios vyrų klaidos dažniausios?
− Noras visur ir visomis aplinkybėmis pritaikyti tą patį, jau turimą, kostiumą. Praeityje liko tie laikai, kai „ir į darbą, ir į šventę“. Turėkime skirtingos paskirties, skirtingo formalumo ir skirtingiems sezonams tinkamų kostiumų. Dar viena klaida – netinkamas dydis. Vis dar matome vyrų su per ilgomis kelnėmis, per ilgomis švarkų rankovėmis arba kaip tik braškančiomis siūlėmis ir t. t. Kostiumas yra ypač sudėtingos konstrukcijos drabužis, tad pagal individualias proporcijas rinkimės dydį, o prireikus pritaikykime sau (kad kostiumas atrodytų it nulietas, beveik visada reikia siuvėjo pagalbos). Nesekime apatinės švarko sagos. Būkime dėmesingi. Puikiai atrodo išlyginti drabužiai, naujumo nepraradę marškiniai, prižiūrėta avalynė. Įsijauskime į „basų kojų“ madą. Vasarą prie tam tikrų kostiumų tikrai galime rinktis ir nematomas kojines pėdutes, kurios sukuria basų kojų batuose įspūdį. Kažkada tabu Lietuvoje laikyta idėja dabar tapo pernelyg populiari. Beje, taip pasipuošti nusprendę vyrai dažnai pasirenka per trumpas kelnes. Svarbu visuma – ne visada ir ne visur tai tinkamas pasirinkimas.
Apskritai noriu pabrėžti, kad nereikia bijoti šventinės aprangos „vienkartinumo“. Siekiamybė turėtų būti galimybė drabužius pritaikyti ne kartą. Keičiant aksesuarus, detales. Be to, viena iš sąmoningo vartojimo išraiškų yra drabužių nuoma arba vintažas. Dabar drabužių nuoma jau pagaliau išsivaduoja iš neskoningų proginių suknelių stigmos – pasirinkimas tampa platus ir tinkamas visiems! Nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, individualių proporcijų ar pačių drabužių formalumo. Užsienyje sėkmingai išvystyta net papuošalų nuoma.
