„Su šeima, kai ištrūkstame iš Vilniaus, mėgstame pagrybauti, pauogauti. Bet tikrai nesitikėjau, kad grybų, kurių kilogramo kaina prekybos vietose siekia 25–30 eurų, rasim čia, vaikštinėdami Lazdijuose. Keistas šiaip grybas, jausmas, kaip rankoje laikytum želė gabaliuką. Kiek žinau, rasti poniabudžių tikrai sudėtinga, čia ne voveraitė, kad po tinkamo oro pridygsta. Bet mums pasisekė”, – savo radybomis su Delfi dalinasi vilietė Rasa ir rodo laimikio nuotraukas. Rasai pavyko pririnkti visą maišą.
Apie poniabudes kalba ir gamtininkai. Pasak jų, Lietuvoje iš viso yra 2 poniabudžių genties rūšys – paprastoji poniabudė ir hadriano poniabudė. Anot gamtininko Almanto Kulbio, jos išoriškai pakankamai panašios, bet hadriano poniabudė randama tik pajūrio kopose ir yra labai reta bei yra saugoma raudonosios knygos rūšis.
„Jos augavietė yra kopų smėlynai. O paprastoji poniabudė aptinkama ūksminguose miškuose, pavėsyje ir gali būti tiek lapuočių miškuose, tiek ir eglynuose. Jų nerasime pušynuose. Šis grybas yra miškų grybas ir aptinkamas pakankamai dažnai, ši rūšis nėra saugoma. Todėl jeigu randame grybą kopose, galime įsitikinti, kad radome ganėtinai retą grybo rūšį ir jos reikėtų neliesti, o poniabudė miškuose yra aptinkama iš tolo pagal kvapą, kai grybas yra pilnai išsivystęs”, – kalba A. Kulbis.
Anot jo, paprastoji poniabudė per paskutinį dešimtmetį spėjo išpopuliarėti.
„Aš nesu jos ragavęs, todėl vertinti negaliu, bet faktas, kad ji nėra nuodinga. Aišku, šio grybo vaisiakūnis formuojasi visai kitaip nei kitų grybų, žmonės valgo ir renka juos su dar nepilnai susiformavusiais vaisiakūniais, tai reiškia, kad juos randa, kai grybas dar po žeme ir tik pradeda dygti. Tokį grybą galima naudoti maistui, jis bent jau nėra nuodingas, tačiau galima suabejoti jo skonio savybėmis, kadangi tie, kas ragavo, nepajuto ypatingo skanėsto. Kai grybas yra jau užaugęs, praplėšęs apvalkalą ir pradeda dygti pailgos formos, šitas grybas yra nevalgomas dėl kvapo. Jis nėra nuodingas, bet tiesiog retas ryžtųsi tokį grybą valgyti”, – sako gamtininkas.
Nemalonus kvapas atsiranda ne šiaip sau
Gamtininkas priduria, kad neseniai sulaukė įdomaus skambučio iš žmogaus, kuris prisirinko poniabudžių. Palikęs juos automobilyje per naktį, ryte pajuto ypatingą dvoką.
„Šitie vaisiakūniai pririnkti neišsivystę per naktį automobilyje sudygo. Šis kvapas atsiranda ne šiaip sau, vaisiakūnio viršuje atsiranda grybo sporos, tokiu būdu grybas privilioja muses ar kitus vabzdžius, o jos ropinėdamos, laižydamos vaisiakūnio paviršių, išnešioja grybų sporas ir tokiu būdu grybas išplinta. Tai toks fenomenalus atvejis tarp visų grybų”, – kalba A. Kulbis.
Pasak jo, medicininė šių grybų nauda yra abejotina. Nors liaudies medicinoje šis grybas dažnai naudojamas tarp žolininkų, tačiau iš mokslinės medicinos perspektyvos, įrodančių tyrimų, kad šis grybas naudingas, nėra daug.
„Kiek teko girdėti, vienintelė naudinga šio grybo savybė yra kaip antikoaguliantas, bet medikai ypatingos naudos nepastebi. Žmonės naudoja juos sąnariams, šis grybas apskritai įgijo mistinę aurą, kaip vaistas nuo visų ligų. Galbūt tai suveikia, kaip tam tikras efektas, kai žmogus tiki gydomosiomis savybėmis. Tačiau mokslinių duomenų, išskyrus kai kuriuos Rusijos portalus, kurie ganėtinai įtartini ir nepatikimi, tikrai nėra. Bet jis ir nėra nuodingas, todėl jeigu žmonėms padeda, kodėl gi ne”, – kalba gamtininkas.
