Gėrimo kilmės istorija ir jo nauda organizmui

Kaip pasakoja virtuvės šefas ir laidos „Lidl grilio talentai“ vedėjas Vytaras Radzevičius, kombučia yra gėrimas, kilęs iš Azijos, kurio pagrindas yra acto rūgšties bakterija ir mieliagrybis. „Jei kas nematė, kaip atrodo ši simbiozinė kolonija – tai gali įsivaizduoti medūzą stiklainyje. Kai buvau mažas, prieš 40–50 metų, trilitrinį stiklainį su arbatos grybu galėjai pamatyti dažno lietuvio namuose. Augino jį ir mano mama. Gėrimas man atrodė keisto skonio, bet tuo pačiu gerai malšindavo troškulį karštą vasarą. Visi vadindavo šį reikalą arbatos grybu. Po to tradicija, sakyčiau, nunyko, bet dabar grįžo nauju vardu – kombučios“, – mintimis dalijasi V. Radzevičius.

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė-Miller atkreipia dėmesį į tai, kad kombučia yra probiotikų šaltinis, todėl ji gali būti itin naudinga virškinimui, imuninei sistemai ir net odos sveikatai. „Kombučia gali suaktyvinti virškinimo sistemos darbą. Tai naudinga, kuomet žmones kamuoja virškinimo sutrikimai, – aiškina natūropatinės mitybos specialistė, – Dažniausiai kombučią rekomenduoju savo pacientams, kurie nori sustiprinti virškinimo sistemą. Tik reikėtų atsiminti, kad joje yra minimalus kofeino kiekis bei, priklausomai nuo kompanijos, gali būti nemažai cukraus, tad patarčiau nepiktnaudžiauti“.

Tautvilė Šliažaitė

Tiesa, kombučia gali būti alternatyva kavai ar įprastai arbatai, sako dietistė Živilė Dumbraitė-Varkalienė. „Kombučią pamėgo žmonės, kurie nevartoja alkoholio, saldžiųjų gazuotų gėrimų, kaip sveikesnę alternatyvą pagurkšnoti vakare arba tiesiog atsigaivinti karštą vasaros dieną. Kombučia taip pat turi šiek tiek B grupės vitaminų, kuriuos ir pagamina tam tikrų rūšių gerosios bakterijos, esančios kombučios „grybo“ kolonijoje“, – pastebi dietistė.

Kombučios nereikėtų skaičiuoti į paros skysčių normą

Nors kombučios gamyboje yra naudojamas cukrus, Ž. Dumbraitė-Varkalienė primena, kad beveik visą jį suskaido bakterijos. „Tai yra jų maistas ir taip išgaunamas kombučios skonis, ta rūgštelė bei angliarūgštės burbuliukai. Tačiau negalime jos prilyginti vandeniui. Vis tik tai yra gaivusis gėrimas“, pripažįsta dietistė.

Živilė Dumbraitė

Šiuo atveju Ž. Dumbraitei-Varkalienei antrina natūropatinės mitybos specialistė, pridurdama, kad kombučią reikėtų gerti kartą per dieną, bet ne daugiau nei 1–2 butelius (250 ml). Be to, pašnekovės teigimu, turėtume rinktis kombučią, kurios sudėtyje yra naudojamas cukrus, o ne dirbtiniai saldikliai. „Kadangi kombučios sudėtyje yra žalios ar juodos arbatos, jos turi skysčių varančių savybių. Todėl šio gėrimo nereikėtų skaičiuoti į mūsų dienos skysčių kiekį. Tiesa, vidutiniškai žmogui rekomenduojama išgerti apie aštuonias stiklines vandens, – primena T. Šliažaitė-Miller, – Jeigu jos vartojame daugiau, tuomet kyla rizika „susirinkti per daug kofeino“, neišgerti papildomai vandens ir gauti nereikalingo cukraus“.

Be kita ko, V. Radzevičius pabrėžia, kad svarbus ir kombučios laikymo būdas. „Jei kombučia yra sandariai uždaryta, laikoma šaltai, tai ji bręsta tarsi alus ar šampanas. Ilgiau palaikius atidarant gali užputoti ir iššauti iki dugno. Manau, kad gaminantis po 3 litrus kombučios, ji tiesiog bus išgerta per savaitę ar dvi, nė negalvojant apie galiojimo laiką“, – sako laidos „Lidl grilio talentai“ vedėjas.

Žurnalistas, visuomenininkas Vytaras Radzevičius

Vaikams nerekomenduoja

Vis dėlto, kai kurioms grupėms žmonių šį gėrimą reikėtų vartoti saikingai arba išvis atsisakyti. Kombučios nerekomenduočiau gerti mažiems vaikams. Nėščiosioms patarčiau rinktis ne namų gamybos, kadangi tai sumažina apsinuodijimų riziką, ir nedidelį kiekį dėl joje esančio kofeino“, – pastebi T. Šliažaitė-Miller.

Natūropatinės mitybos specialistei pritaria ir Ž. Dumbraitė-Varkalienė „Jei kombučia yra pirktinė, dažniausiai tai bus švarus ir saugus vartoti produktas. Vis dėlto, diabetu sergantiems žmonėms ją reikėtų vartoti saikingai, stebėti insulino svyravimus, suvartojus šio produkto, kaip ir bet kurio kito. Vaikams nerekomenduotina, nes kombučia gali turėti nedidelį alkoholio kiekį, nes vis tik tai yra rūgimo metu natūraliai susiformuojantis produktas. Visiems kitiems, ypač naminė kombučia, yra puikus vasaros ir ne tik vasaros gėrimas; taip pat sveikesnė alternatyva, nei saldinti ir dažikliais nuspalvinti gaivieji gėrimai“, – pripažįsta dietistė.

Kombucha

Žingsnis po žingsnio, kaip pasigaminti kombučią

Laidos „Lidl grilio talentai“ vedėjas V. Radzevičius pripažįsta, kad norint pasigaminti kombučia namuose, visų pirma, reikia paties arbatos grybo. „Čia kaip dalinimasis duonos raugu. Galima gauti pas draugus, mamą ar senelę, kuri turi arbatos grybą, ieškoti pagal skelbimus, pasiteirauti savo „Facebook“ burbule. Kitas variantas – panaudoti pagamintą pirktinę kombučią ir užsiauginti grybą. Bet kokiu atveju reikės juodos arbatos, cukraus, vandens ir talpos. Įprastai naudojamas 3 litrų stiklainis“, – pasakoja virtuvės šefas.

Kombučia

Gaminimo eiga:


1. Užvirinkite 3 litrus vandens, suberkite 150 g cukraus ir 2-3 šaukštus arbatžolių.
2. Atvėsinkite ir nukoškite.
3. Įdėkite grybą – šioje terpėje jis pradės fermentuotis, misti cukrumi.
4. Stiklainį reikia uždengti marle, apjuosti gumele ir laikyti kambario temperatūroje (apie 20 laipsnių šilumos) be tiesioginės šviesos.
5. Fermentacija trunka apie savaitę-pusantros – kuo ilgiau laikysite, tuo mažiau saldumo bus kombučoje, o ilgainiui ji virstų actu.
6. Kai nutarsite, kad kombučos skonis jums tinkamas, švariomis rankomis išimtą grybą su šiek tiek arbatos galite laikyti šaldytuve stiklainiuke arba iš karto gamintis kitą.

Su pagaminta kombučia galima daryti ir antrinę fermentaciją, pridedant savo norimų skonių – uogų, žolelių, imbiero, citrusinių. Įdėjus palaikyti kambario temperatūroje kelias dienas, nukošti, sandariai išpilstyti ir laikyti šaltai – tada fermentacija sustos. Panašiai gaminamas ir imbierinis alus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)