Stovyklos nėra tik poilsis
Su vaikų ugdymu kasdien dirbantys specialistai vieningai pabrėžia: vaikų vasaros stovykla neturėtų būti tik poilsis ir laisvalaikis. „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė aiškina, kad smagus laiko praleidimas yra daug tikslingesnis, kai jis nuoseklus ir veda prie konkrečių užsibrėžtų tikslų.
„Visi tėvai labai nori, kad jų vaikai būtų protingi, išsilavinę, įvairiapusiški, turėtų platų pažinimo ratą. Jeigu vaikams keliami tokie tikslai, o tai yra natūralu – kiekvienas tėvelis ir mama to norėtų, tada mums turi rūpėti ir vaikų laisvalaikis“, – teigia vaikų užimtumą planuojanti specialistė.
Mokslo metų eigoje tėvai rūpinasi vaiko laisvalaikiu ir užklasine veikla: jie vedami į įvairiausius būrelius, tobulinami jų įgūdžiai ir ugdomi jų talentai. Pasak E. Kesylienės, tokių pat tikslų tėvai turėtų siekti ir vasaros metu. Vaikai turi beveik pustrečio mėnesio laisvo laiko, todėl pravartu jų pažinimą stiprinti ir atostogų metu. Be to, tyrimai rodo, kad po pandemijos daugelis jaunuolių susiduria ir su socialinių įgūdžių stygiumi bei sumenkusia motyvacija.
„Būtent motyvaciją vasaros metu tikrai galima pagerinti ir padidinti jų norą mokytis, pramogaujant išmokti papildomų dalykų ir atrasti naujus gebėjimus. Vasarą vaikai turi maždaug 10 laisvų savaičių. Idealiu atveju, 1-2 reikėtų skirti atostogoms su šeima, o likusį laiką reikėtų paskirstyti vaiko akiračio plėtimui“, – teigia ji.
Vasarą prarandamos žinios
Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad vaikų gebėjimai nyko ne tik pandemijos metu. Problemos pastebėtos dar gerokai anksčiau. E. Kesylienė aiškina, kad egzistuoja toks žinių praradimo vasarą fenomenas. Tai toks reiškinys, apie kurį jau kalba mokslininkai – vasaros metu mokiniai pamiršta dalį žinių, išmoktų per mokslo metus.
„Tai buvo pastebėta dar XX amžiaus pradžioje. Nuo 1978 metų buvo atliktos 39 išsamios studijos, kurios parodė, kad per vasaros atostogas prarandami tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių mokslų įgūdžiai, kuriems atgauti mokslo metų pradžioje prireikia net 6 savaičių.
Kitas tyrimas rodo, kad vasaros mėnesiais žinių įsisavinimas sulėtėja. Pavyzdžiui, matematikos ir skaitymo gebėjimai. Po trečios klasės mokiniai praranda beveik penktadalį skaitymo ir matematikos žinių, o vyresnių klasių moksleiviai jų netenka net iki 50 procentų. Įdomu ir tai, kad uoliausi mokiniai per vasarą iššvaisto daugiausiai žinių“, – aiškina vaikų ugdymu užsiimanti specialistė.
E. Kesylienės teigimu, net ir psichologai įrodę, kad žmonės pailsi ne tada, kai guli prie jūros ir nieko neveikia, o tada, kai pakeičiama nuolatinė veikla. Todėl ji siūlo tėvams, užuot leidus jų atžaloms visą vasarą lakstyti lauke priešais namų langus, pasiūlyti veiklų įvairovę ir į laisvalaikį įvesti vadinamąjį patyriminį mokymąsi, kuomet mokomasi per patirtį ir naujas veiklas. Ugdymo procesas tada vyksta atvirkščiai nei tradiciniame švietime: didžiausias dėmesys skiriamas ne protavimui, bet aktyviai patirčiai – emocijoms, reakcijoms, pojūčiams ir savirefleksijai.
„Savirefleksija labai svarbu. Todėl geriau, kad mokymasis per patirtį vyktų sistemingai kažkokios geros stovyklos ir gero turinio rėmuose, nes ten kiekvienos dienos pabaigoje būtinai vyks savirefleksija – vaikai ir pedagogai sėda į bendrą ratą ir aptaria ką jie veikė, išmoko ir suprato. Ji būtina naujų patirčių įsisavinimui“, – atkreipia dėmesį ji.
Tačiau vaikų darželių „Bebenčiukų namučiai“ direktorė ir mama Aleksandra Leontjeva sako, kad renkantis stovyklą svarbu atkreipti dėmesį ir į poilsio bei edukacinių veiklų balansą. Jei stovyklos programa apkrauta įvairiausiomis mokomosiomis veiklomis, paliekant mažai laiko vaikų laisvalaikiui – tai sukels daugiau žalos nei naudos.
„Jei stovyklos programa nuo 8 iki 17 valandos bus labai intensyvi, tik veiklos, veiklos ir veiklos, vaikas negaus laiko kūrybiškumui skleistis. Aš manau, kad skaitant programą reikia atkreipti dėmesį, jog joje būtų įtrauktas laisvalaikis. Pavyzdžiui, pasivaikčiojimams lauke, skirtas ne žygiams ar lobių ieškojimui. Priešingai, tai būtų tik tikslo siekimas. Vaikui reikia ir visiško poilsio, kad pailsėtų jo smegenys“, – sako vaikų darželių vadovė.
Ragina paskubėti
A. Leontjeva atkreipia dėmesį, kad ruošiantis vaiką išsiųsti į stovyklą, tą reikėtų daryti labai anksti ir labai atsakingai. Jos teigimu, norint kokybiškos vasaros stovyklos, daugelis tėvų jau pavėlavo – geriausios išgraibstomos dar žiemą. Tačiau gerai pasistengus ir paieškojus, variantų dar galima rasti.
Vaikų darželių direktorė pastebi ir pakilusias vaikų vasaros stovyklų kainas. Tačiau jos kilo bene visuose sektoriuose, o stovyklos ne išimtis.
„Jeigu praėjusiais metais galėjai už dienos stovyklą sumokėti 100 eurų, tai šįmet be 130–140 eurų tu neišsisuksi. Pabrangimas tikrai žymus. Stovyklos su nakvynėmis jau ne visų išgalei. Už 300 eurų savaitei tu net neturi, kur to vaiko išsiųsti. Nebent į labai prastą stovyklą“, – sako ji.
E. Kesylienė pastebi, kad šiais metais tėvai vengia stovyklas rezervuoti iš anksto dėl vyraujančios geopolitinės suirutės ir neužtikrintumo. Todėl vietų dar tikrai yra. Vis dėlto, laukiantys iki paskutinės minutės išties turės mokėti brangiau ir pasirinkimų jiems liks mažiau. Pavyzdžiui, jei vaikai siunčiami į užsienį, bus brangesni skrydžių bilietai, siauresnis veiklos programų pasirinkimas.
„Anksčiau kovo-balandžio mėnesiais būdavome pardavę stovyklas ir tokiu metu jau rūpindavomės kitais klausimais. Dabar jau beveik birželio vidurys, o užsakymai plaukia iki šiol. Tai, aišku, sukelia visokių papildomų nesklandumų“, – aiškina specialistė.
Pataria, kaip išsirinkti
Su vaikais dirbančios moterys dalija ir patarimus, kaip išsirinkti tinkamą stovyklą. Štai A. Leontjeva aiškina, kad rinkdama stovyklą savo vaikui ji pirmiausia atkreipia dėmesį į atsiliepimus ir kitų tėvų bei jų vaikų patirtis. Ji domisi ir specialistais, kurie dirba stovykloje: aiškinasi, kokios jų kompetencijos. Taip pat skaito, kiek metų toji stovykla gyvuoja ir kiek ji yra patikima: ar išpildoma visa numatyta programa.
„Kai kurios stovyklos apsidrausdamos rašo, kad jeigu lis, tai jie nevykdys vienokių ar kitokių veiklų. Tada tu žinai, kad jei taip nutiks, tą savaitę tavo vaikas nejodinės, nevažiuos į naktinį žygį ar neišpildys kitų tikslų. Tačiau dauguma stovyklų prirašo nerealius planus ir tiesiog negali jų įgyvendinti. Reikia skambinti į stovyklą ir pasidomėti ja.
Aš skambinu atsakingam asmeniui, klausinėju, kiek vaikų, kokia programa, kiek ji įgyvendinama, kiek ji gali keistis. Kreipiu dėmesį į tai, kaip atsakinėja. Atsakymai būna labai įvairūs: žiūrėsime eigoje, ne iki galo susidėliojome planą. Tai aš galvoju, jei stovykla po mėnesio, kaip jūs galite būti iki galo nesusiplanavę? Tai kai mano vaikas ateis, gal ten visai plano nebus, rašysime tada eigoje, pirmadienio ryte“, – ironizuoja ji.
Ji pataria atkreipti dėmesį ir į vaiko poreikius bei mėgstamas veiklas, kad jis nebūtų išsiųstas ten, kur jo interesai nebus išpildyti.
„Prastos stovyklos dar pasižymi tuo, kad su 30-ies vaikų grupe dirba du specialistai. Vilniuje populiaru žema kaina pritraukti kuo daugiau vaikų. Tada supranti, kad kokybės nebebus“, – teigia A. Leontjeva.
O E. Kesylienė pataria atkreipti dėmesį į penkis esminius faktorius. Pirmiausia, reikėtų atsižvelgti į keliamus tikslus vaiko raidai: kokią naują patirtį jaunėlis įgys – ar išmoks naujų dalykų, ar lavins tai, ką jau moka. Antra, reikėtų atsižvelgti į stovyklos filosofiją ar tematiką ir tai, kuo ji remiasi. Vaikas būdamas stovykloje gyvens jos ritmu ir mokysis pagal stovyklos nustatytas taisykles ir vertybes bei prioritetus.
Trečia, svarbu atsižvelgti ir į praktinius dalykus: kokiomis sąlygomis jis gyvens, ką valgys, kur miegos. Specialistės teigimu, ne visi jaunuoliai pasiruošę miegoti palapinėje, kiti – atvirkščiai, laiką nori leisti būtent taip.
„Ketvirtas dalykas – kur ta stovykla vyks, ar patogu man bus nuvežti, parsivežti ir t.t. Ir aišku, visi šie dalykai susideda į kainą. Pasižiūrime, ar suma priimtina ir ar ji verta tokių pinigų, nes stovykla vaikui ir jo raidai bei pažinimui turi kurti vertę. Kartais netgi gal verta pasirinkti ir brangesnę stovyklą, jeigu manome, kad tai duos didesnį postūmį vaikui ir kurs didesnę jo motyvaciją“, – aiškina specialistė.
Vyksta stovyklauti į užsienį
E. Kesylienė pasakoja, kad vis dažniau tėvai siunčia vaikus atostogauti užsienyje. Anglų kalba tampa tik priemone, kuri padeda pasiekti tikslų: patyrinėti užsienį, išbandyti ir pasimatuoti studijas svetur. Daugėja stovyklų, siūlančių įsijausti į įvairias profesijas: teisininko, mediko, inžinieriaus, menininko ir įvairias kitas. Tai paaugliams labai padeda ateities studijoms.
„Tarptautinės stovyklos moko įsilieti į naują socialinę aplinką, kur reikia susirasti naujus draugus, rasti savo vietą, moko bendravimo ir tolerancijos. To, ko šiandien labiausiai pasauliui trūksta, kad nebūtų tokių karų, kaip šiuo metu vyksta Ukrainoje.
Ten tolerancija yra pirmoje vietoje. Ji ateina per gilų kitų kultūrų, įsitikinimų ir žmonių pažinimą. To labiausiai moko tarptautinės stovyklos. Atsiranda ir tokių, kurie drįsta vykti ir į Jungtines Valstijas, į tolimesnes šalis, juolab, kad pamažu atsisakoma COVID suvaržymų“, – pasakoja moteris.
Vis dėlto, specialistė nepataria vaiko siųsti atostogauti į užsienį tada, kai jis nėra stovyklavęs Lietuvoje. Aplinkos pakeitimas ir net ir trumpas išsiskyrimas su tėvais vaikams yra nemenkas iššūkis, todėl geriausia pradėti atžalas prie stovyklų pratinti palaipsniui: siūlyti pusdienio, dienos, savaitės, o vėliau ir stovyklas užsienyje.
