Audros siautės dažniau
Anot pranešimo žiniasklaidai, praėjusią vasarą trumpalaikės audros buvo dažnas reiškinys, keičiantis nusistovėjusį požiūrį, kad Lietuvoje neverta rūpintis dėl gamtos stichijų daromos žalos, nes jos – itin retos. Draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, praėjusiais metais būtent audros sukėlė daugiau nei 10 proc. visų turtui padarytų žalų. Palyginimui, gaisrai lėmė tik 1,86 proc nelaimingų nutikimų.
„Stichinės nelaimės vyrauja visoje Lietuvoje, bet Vilniaus ir vakarų Lietuvos regionuose jų pastebima daugiausiai. Daugiausia žalų, sukeltų audrų ir kitų stichinių nelaimių, vyrauja atvirose vietose, kur nėra užuovėjos. Labiausiai nukenčia senos statybos ūkiniai pastatai, kurių konstrukcijos yra paveiktos laiko ir neatlaiko gamtinių jėgų, nuostolius patiria stogai, pavėsinės, batutai, šiltnamiai, medžiai nuvirsta ant tvorų segmentų. Pasitaiko įvykių, kai audra sugriauna visą pastatą. Praėjusiais metais bendrai registruota daugiau nei 450 audros sukeltų žalų“, – sakė „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas teigia, kad dėl besikeičiančio klimato ateityje audros turėtų dažnėti ir intensyvėti. Nuo stiprių vėjų, kurie atkeliauja kartu su ciklonais ir apima nemažą Lietuvos dalį, labiau kenčia pajūris ir vakarinė Lietuva, ypač vėlyvo rudens ir žiemos mėnesiais. Šiltuoju metų laiku didesnę žalą daro škvalai ir viesulai, kurie yra lokalūs ir dažnesni rytinėje bei pietrytinėje Lietuvoje.
„Kuomet vėjo greitis pasiekia 15 metrų per sekundę, jis jau laikomas pavojingu, o pasiekęs 28–32 metrų per sekundę – stichiniu. Didesnis nei 32 metrų per sekundę vėjas yra katastrofinis. Lokalaus škvalo ar viesulo metu vėjo greitis gali būti ir kur kas didesnis bei turėti griaunamąjį poveikį. Stiprūs vėjai, škvalai, viesulai gadina infrastruktūrą, nuo jų kenčia paplūdimiai, lūžta medžiai, apgadinami pastatai, kenčia žemės ūkio kultūros, elektros linijos. Svarbu ir tai, kad stiprius vėjus ypač šiltuoju metų laiku dažnai lydi ir žaibai, intensyvūs lietūs, kruša, kurie taip pat padaro daug žalos“, – teigė dr. D. Valiukas.
Pamiršta pasirūpinti
Nuo gamtinių jėgų sukeltos žalos labiausiai nukenčia Vilniaus – 17,10 proc., Klaipėdos – 8,62 proc., Kauno – 6,75 proc., Šiaulių – 6,32 proc. ir Panevėžio – 4,74 proc. regionai. Regionuose daugiau atvirų vietovių, senų medžių, kieme laikomų daiktų, kurie gali nukentėti siaučiant audrai, tačiau būtent regionų gyventojai dažniau tinkamai nepasirūpina savo turto saugumu.
„Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su „Kreda“ grupės kredito unijomis, kartu plečiame draudimo paslaugų prieinamumą per unijas. Kreipdamiesi į kredito uniją, pavyzdžiui, dėl naujo būsto finansavimo, unijos nariai galės papildomai negaišdami laiko pasirūpinti ir naujo pirkinio saugumu. Taip nauji namai netikėto nelaimingo atsitikimo atveju netaps dvejopa finansine našta“, – sakė M. Balinskas.
Vienuoliką kredito unijų įvairiuose Lietuvos regionuose vienijančios „Kreda“ grupės Jungtinės centrinės kredito unijos administracijos vadovė, Jolita Česonienė teigia, kad labai svarbu atsižvelgti į konkretaus turimo turto aplinkybes ir parinkti poreikius atitinkančius personalizuotus sprendimo būdus, prieinamus kiekvienam gyventojui.
„Mūsų unijose informaciją apie „Compensa Vienna Insurance Group“ teikiamus turto draudimo variantus dabar galės gauti ne tik kredito unijos nariai, tačiau ir visi regionų gyventojai ar svečiai tokiomis pačiomis sąlygomis. Bendradarbiavimas leis regionų gyventojams išsamiau susipažinti su turto apsaugos galimybėmis ir finansines paslaugas gauti vienoje vietoje“, – sakė „Kreda“ grupės Jungtinės centrinės kredito unijos administracijos vadovė J. Česonienė.
Kaip apsisaugoti?
Pareigūnų Kredito unijos narys, ugniagesys gelbėtojas Alfredas Povilanskas teigia, kad labiausiai nuo audrų poveikio turtui apsisaugoti padeda profilaktika: gyvenantiems individualiuose namuose rekomenduojama pasirūpinti žaibolaidžiais, gera drenažo sistema ir lietvamzdžiais, kurie neleis vandeniui kauptis ir skverbtis į namą. Drenažo sistemą reikėtų reguliariai valyti nuo susikaupusių nešvarumų, kad ji būtų pralaidi. Verta reguliariai apžiūrėti namą ir įsitikinti, kad niekur nėra pavojingų įtrūkimų ir kitų pažeidimų, nesikaupia drėgmė, nes tai audros metu galėtų būti silpnoji namo vieta.
„Kai stipri audra jau prasidėjo, saugiausia yra, žinoma, likti namuose. Dabar gyventojams apie artėjančias audras yra siunčiami pranešimai į mobiliuosius telefonus, tad reikėtų į juos atsižvelgti ir įsitikinti, kad visi langai ir durys yra sandariai uždaryti, ar iš kiemo ir balkono išnešti visi daiktai, kurie gali būti išnešioti vėjo ir net išdaužti langus. Jeigu žaibuoja, reikėtų išjungti visus elektros prietaisus iš jungiklių, nestovėti prie langų“, – patarimais dalijosi A. Povilanskas.
Jei nelaimė jau nutiko, reikėtų pirmiausia pasitraukti į saugią vietą ir kreiptis pagalbos telefonu. Ugniagesys gelbėtojas A. Povilanskas įspėja nebandyti patiems tvarkyti audros padarinių, ypač nuvirtus elektros laidams, nes galima padaryti daugiau žalos arba net atsidurti pavojuje.
Siūlo sprendimus
Audrų sukeltus nuostolius turtui atlyginti galėtų draudimas, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į konkrečią turimo turto situaciją. Kasmet auga ne tik nuostolių skaičiai, tačiau dėl infliacijos kyla ir sumos, kurių realiai reikia atlyginti padarytai žalai.
„Svarbu teisingai įvertinti draudimo apsaugą pirmame žingsnyje ir apsaugos paketą pastatams bei juose esančiam namų turtui sudaryti pagal kliento poreikius. Dirbdami regionuose, „Kreda“ grupės unijų specialistai yra arčiau kliento ir turi galimybę išsamiau atsižvelgti į konkrečias kliento aplinkybes, padėti įvertinti, kokios rizikos konkrečiu atveju aktualiausios, kada verta drausti kelis objektus atskirai“, – sakė J.Česonienė.
