Į daugeliui kylančius klausimus atsakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas. Pasak specialisto, būtina atsiminti, kad tiksliai konkrečios dienos orų prognozės negali numatyti niekas, net ir tam geriausią įrangą turintys sinoptikai. Tiesa, yra iš senovės atkeliavusių būdų „nuspėti orą“, kurie iš dalies gali būti teisingi ir net logiškai paaiškinami.

– Kokia vasara laukia Lietuvos?

– Kol kas galime prognozuoti tik birželį. Per daug dienų liko, kad galėtume sudarinėti tikslesnes prognozes vėlesniam laikui. Birželis numatomas pakankamai artimas daugiamečiam vidurkiui. Vidutinė birželio temperatūra Lietuvoje yra 15,9 laipsnio šilumos, 68 mm kritulių. Pagal dabartines prognozes, temperatūra bus labai panaši, gal tik šiek tiek drėgniau.

Birželio vidurkio nei su pernai, nei su užpernai buvusiais lyginti negalima, jis apskaičiuojamas pagal 30 metų vidurkį. Pastarieji trys birželiai buvo neįprastai šilti, jie patenka į šilčiausių birželių trejetuką per daugiau nei 100 metų.

– Kokiu metu šią vasarą rekomenduotumėte vykti atostogų?

– Statistiškai žiūrint, aukščiausia temperatūra būna paskutinėmis 10 liepos ir pirmomis 10 rugpjūčio dienomis. Bet Lietuva išsidėsčiusi tokioje geografinėje padėtyje, kad pas mus iš įvairių pusių gali atslinkti oro masės, tad numatyti, kuris laikotarpis tikrai bus geras – neįmanoma. Atrodydavo, kad birželis dar netinkamas atostogoms, dažnai išsilaikydavo pavasariški orai, tačiau pastarieji metai įrodė priešingai. Kiekvieni metai – individualūs, todėl tolimesnių prognozių sudaryti neįmanoma. Ypatingai, jeigu kalbame apie pajūrį.

Šiltesni birželiai, iš esmės, yra klimato atšilimo požymis. Bet tai – daugiametė tendencija, kurią matome žvelgdami į metus plačiau, „išdėlioję“ vienus šalia kitų. Tarkime, gegužė šiemet pas mus buvo vėsesnė, bet jei palygintume 30 metų gegužes, pamatytume, kad jos šiltėja.

– Kiek laiko likus iki atostogų galima tikėtis tiksliausios orų prognozės?

– Renkantis atostogų laiką, galima tik per anksti nuspręsti, atsižvelgiant į orus. Daugiau nei 7 dienos prieš numatytą atostogų datą yra per anksti. Optimaliausia orų prognozė nustatoma 5–7 dienos prieš numatytą datą. 3 paros prieš numatytą datą – prognozės pasitvirtinimas yra gana aukštas. Sprendžiant likus daugiau dienų iki atostogų, mažėja pasitvirtinimo tikimybė. Lietuvoje – didelė orų kaita ir neapibrėžtumas.

– Ne visi suprantame dažnus meteorologinius terminus: ciklonai, anticiklonai, atmosferos frontai... Kurie žodžiai orų prognozėje reiškia, jog atslenka lietus ar garantuotai spigins saulė?

– Nėra taip paprasta įsiminti visus terminus. Sinoptikai paprastai kartu su jais pateikia ir papildomą informaciją, pavyzdžiui, švies saulė ar bus liūtis. Supaprastintai kalbant, ciklonas reiškia labiau debesuotą orą, o anticiklonas – giedrą. Tai sakau labai bendrine prasme. Nes dar priklauso, ar ciklono dalis – šiaurinė, pietinė, rytinė, kas gali turėti ir priešingą reikšmę prognozėje.

Visad patarčiau sekti ir papildomą sinoptikų pateikiamą informaciją – kuri ciklono dalis užkabins Lietuvą ir ką ji atneš. Saulėtos dienos apibūdinamos pagal saulės spindėjimo trukmę, suprantamą paprastai – kuo daugiau laiko per parą ji švies, tuo labiau saulėta bus diena.

– Meteorologai turi specialius įrankius orams numatyti, ar yra ženklų, pagal kuriuos orus „numatyti“ galėtų patys žmonės, kaip spėdavo senovėje?

– Šiuo metu, kai turime pakankamas technologines galimybes sudaryti tikslią prognozę, spėjimai pagal gamtą nebėra reikalingi. Dangaus ženklai buvo reikalingi, kai trūko tikslesnės informacijos. Kai kurie vadinamieji ženklai apie būsimus orus neturi jokio pagrindo, kitus galima paaiškinti logiškai.

Tarkime, kad prieš lietų kregždės skraido žemai, iš dalies yra tiesa, nes dėl slėgio išlenda vabzdžiai, kuriais jos maitinasi. Arba, pavyzdžiui, vakare besileidžianti raudona saulė reiškia vėjuotą rytojų, kas iš dalies irgi tiesa, nes atmosferoje dėl vėjo kyla daugiau dulkių. Jeigu užuodžiate lietų dar prieš jam prasidedant, taip gali nutikti irgi dėl logiškų priežasčių. Ore jaučiama drėgmė, būna, kad susiformuoja lokalus debesis ir lyja vienoje vietoje. Ta drėgmė gali nukeliauti toliau ir žmogus ją gali pajusti.

Bet reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie senovės patarimai apie orų numatymą turi priešingas reikšmes skirtinguose Lietuvos regionuose. Vienur tas pats ženklas žada giedrą rytojų, kitur – apsiniaukusį. Retsykiais žmonės gali pataikyti taip spėdami orus, bet dažniau – suklysti.

Nėra jokio pagrindo pagal kokią nors vieną dieną spręsti būsimo laikotarpio orą, pavyzdžiui, pagal birželio 1-ąją ar kokį pražydusį augalą numatyti rudens orus. Gamta konkrečiu metu gyvena pagal tuometines sąlygas.

– Birželis prasidėjo šilumos pliūpsniais ir liūtimis, ar likusią vasarą vėl galime tikėtis panašių orų?

– Mes to sulaukiame kiekvieną vasarą – karščių, krušos, liūtinių kritulių. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad šie reiškiniai pasižymi lokalumu. Tai reiškia, kad labai intensyvūs krituliai gali iškristi tik tam tikroje vietovėje. Pavyzdžiui, dirbamuose laukuose prasidėjusios krušos didelė gyventojų dalis net nepastebės. Liūtis gali nusiaubti vieną Vilniaus mikrorajoną ar tik jo dalį, o kitur lyti gali pakankamai nesmarkiai ar išvis nelyti.

Vykstant klimato kaitai tokie reiškiniai dažnėja, tačiau daugeliu atveju išlieka lokalūs. Jeigu sinoptikai praneša, kad laukiama škvalo, bet mes jo nesulaukiame, tai nereiškia, kad jis neprasiaučia kažkur aplink, kelių kilometrų atstumu.

– Pernai, užpernai vasarą Vilnių skandino liūtys – reiktų tam ruoštis ir šiemet?

– Kad vasarą liūčių bus, beveik neabejoju, bet ar jos pataikys virš Vilniaus – kol kas pasakyti negalime. Lietuvos miestai skandinami, nes dėl klimato kaitos intensyvūs krituliai dažnėja ir stiprėja, bet miestų infrastruktūros dar nėra pritaikytos prie tokio kritulių kiekio. Vilnius jau kai kur sprendžia šiuos dalykus, bet taip vyksta tikrai ne visur ir mums reikėtų greičiau prisitaikyti prie gamtos pokyčių.

– Ar smogas, tvyrantis virš didmiesčių, turi įtakos oro sąlygoms, liūtims, krušoms?

– Smogas teoriškai gali turėti šiek tiek įtakos, bet praktiškai Lietuvoje – vargu. Reikėtų pastebėti, kad didesniuose miestuose vasarą yra gerokai šilčiau, negu mažesnėse vietovėse. Centrinėje miesto dalyje oro temperatūra gali būti net keletu laipsnių aukštesnė nei priemiestyje. Taip nutinka, nes susidaro vadinama miesto šilumos sala – vieta, kurioje daug šilumos atspindi infrastruktūra, asfaltas, pastatai.

– Kodėl oras prie jūros dažniausiai skiriasi nuo oro kituose miestuose?

– Tai priklauso nuo paviršiaus. Jeigu pažvelgtume į miestą, kuriame daug betono dangos, mažai žalių erdvių, viskas įkaista ir visai kitaip išsklaidoma saulės spinduliuotė – oro temperatūra pakyla. Prie jūros – situacija priešinga, tad saulės šiluma išsklaidoma.

– Kokias užsienio šalis (ar bent kryptis) patartumėte pasirinkti, kad saulė ir šiluma būtų garantuota?

– Pietų Europos šalyse, salose, tarkime, Graikijos, saulėtų dienų ir valandų dažniausiai būna daug ir kasmet. Bet ir ten pasitaiko visokių anomalijų. Jeigu norima karščio, beveik garantuotų atostogų be lietaus, ko gero, derėtų rinktis Sacharą, kur anomalijų tikimybė – minimali. Viduržiemio jūros regione vasara dažniausiai būna saulėta ir šilta, tad gerų orų tikimybė – didelė, net planuojant atostogas prieš pusmetį, nors garantijų irgi nėra. Šiaip, atostogas gerai galima praleisti esant įvairiam orui. Gal nebūtina susikoncentruoti tik į saulėtas dienas bei šiltą orą?