„Smiltynėje, prie Naujosios perkėlos, parašiutininkui susipynė trosai, prarado valdymo kontrolę ir kakta rėžėsi tiesiai į betoninius laiptus bei jų turėklus. Tiesa, parašiutininkas buvo su šalmu, bet likimo ironija: buvo rėžtasi kakta ir šalmas čia nepadėjo. Pasipylė kraujas. Nukentėjusysis sąmonės neprarado. Medikai suteikė pirmąją pagalbą, sutvarstė žaizdą ir išvežė į ligoninę“, – sekmadienio nutikimą pasakojo BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas ir gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Skendo penki ukrainiečiai
Taip pat sekmadienį apie 17 val. Melnragėje prie Molo, kur nėra gelbėjimo postų (Klaipėdos gelbėtojų budėjimo zona prasideda 600 metrų nuo Melnragės Molo ir tęsiasi iki buvusios „Žuvėdros“ poilsiavietės), buvo pranešta, kad skęsta du vaikai.
„Nuskubėjus į įvykio vietą, poilsiautojai juos jau buvo ištraukę iš vandens, o vaikai, bijodami atsakomybės, tiesiog iš įvykio vietos pabėgo. Primename, kad vaikams iki 14 metų vieniems paplūdimyje būti negalima. Tėvams už tai gresia baudos“, – akcentavo A. Siakki.
Sekmadienį apie 18 val. gelbėtojai Giruliuose pastebėjo, kad skęsta du 17–18 metų paaugliai – mergina ir vaikinas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai – Ukrainos piliečiai.
„Trys apie 17 metų paaugliai stovėjo krante, o du jų draugus – merginą ir vaikiną – jūros srovė stipriai traukė į jūrą. Teko pasitelkti vandens motociklus ir galiausiai paaugliai sėkmingai buvo ištraukti iš jūros. Paaiškėjo, kad jie skendo visi penki, visi buvo nusilpę, prigėrę jūros vandens ir medikai visus juos išvežė į ligoninę“, – teigė A. Siakki.
Dar vienas gana skaudus nutikimas įvyko šeštadienį Giruliuose. „Tinklininkai, žaisdami tinklinį, smarkiai susitrenkė galvomis. Teko suteikti pirmąją pagalbą ir iškviesti medikus“, – pasakojo A. Siakki.
Jo teigimu, Baltijos jūros vandens temperatūra sekmadienį siekė 16 laipsnių.
„Sekmadienio vakarą ėmė kilti bangos ir padidėjo jūros srovės. Maudytis tapo pavojinga. Kai yra bangos, žmonės labai nori maudyti, tada jiems atrodo, kad ir vanduo šiltesnis. Noriu pabrėžti, kad maudytis per bangas yra labai paojinga – į jūrą neša srovės, o jei dar kokia duobė – tada išvis pavojus dvigubas. Pradeda nešti srovė, žmogus ima panikuoti, bando plaukti atgal, pavargsta ir ima skęsti“,– įžvalgomis dalinosi A. Siakki.
Gelbėtojų vadovas priduria: „Suprantu, kad poilsiautojai trokšta pramogų ir nori šokinėti per jūros bangas, tačiau juk gyvybė – svarbiau nei pramogos“.
Kaip išsikapstyti iš srovės?
A. Siakki pataria poilsiautojams pasiskaityti ir ant persirengimo būdelių esančius informacinius stendus. Juose yra aprašytos ir vėliavų reikšmės, ir kaip elgtis, jei papuolate į duobę, ir kaip išvengti pavojaus pagavus jūros srovei.
Klaipėdos gelbėtojų vadovo teigimu, jūroje patekus į duobę ir pradėjus skęsti, pagrindinė taisyklė – nepanikuoti.
„Jei bandysite plaukti prieš atgalinę srovę į krantą, tiesiog išeikvosite jėgas ir didelė tikimybė, kad imsite skęsti. Geriau pasiduokite srovei ir, jai aprimus, bandykite ramiai plaukti į vieną ar kitą šoną ir pasigauti lūžtančias bangas. Tada jos pačios jus išmes į krantą. Plaukti prieš srovę – tas pats, kas plaukti prieš sraunią upę: tiesiog makaluosite rankomis ir kojomis, o liksite vietoje“, – aiškino gelbėtojas.
Jis teigė, kad nelaimės galima išvengti ir sekant ženklus.
„Kai einate maudytis, žiūrėkite, ar nėra į smėlį įsmeigto ženklo „Duobė“. Taip pat dar gali būti ir kitas ženklas – „Maudytis draudžiama 30 m į vieną ir kitą pusę“. Atkreipkite dėmesį, kad šie ženklai stovi ne šiaip sau, o dėl to, kad yra realus pavojus. Pastebime, kad žmonės tapę irzlūs ir pikti, į gelbėtojų perspėjimus reaguoja pašaipiai ir, vos tik šiems nuėjus, pavojingose vietose vėl bėga į jūrą“, - pastebi A. Siakki.
Jis jau nebesistebi, kad kai kurie poilsiautojai sako, kad gelbėtojai pernelyg įkyrūs ir panašiai.
„Mielieji, nepamirškite, kad mes rūpinamės jūsų pačių gyvybėmis. Juk per daugelį metų praktikos žinome tipines situacijas, tad reaguojame pirma laiko, kad neįvyktų nelaimė. Nežiūrėkite į gelbėtojus kaip į priešus, jie nori tik gero“, – akcentavo A. Siakki.
Sekmadienį gelbėtojams ištraukti skęstančius paauglius padėjo vandens motociklas. Skęstančiuosius jūros srovė buvo nunešusi gana toli – apie 40 metrų, tad gelbėtojams be šios įrangos laiku juos pasiekti būtų buvę labai sudėtinga.
