– Ar pastebite, kad artėjant vasarai (arba jai atėjus), moterys ima labiau domėtis įvairiausiomis dietomis? Ar tai suaktyvėja?
– Kiek pastebėjau individualioje praktikoje, daugiausia kreipiasi pavasarį – likus 2–3 mėnesiams iki šiltojo sezono. Jau dauguma žmonių yra įsisąmoninę, kad norimiems rezultatams savaitės nepakaks.
– Su kokiais drastiškiausiais būdais netekti svorio esate susidūrusi?
– Mano praktikoje yra buvęs sunkus atvejis, kai pacientas pasirinko visišką badavimą, sportą po 5 valandas per dieną, vartojo skysčius varančius medikamentus. Žinoma, tai nepraėjo be liūdnų psichologinių ir fizinių pasekmių. Tai žmogus, sergantis valgymo sutrikimu. Būtent pavasarį–vasarą suaktyvėja šio sutrikimo pasireiškimas.
– Kokios yra tokių veiksmų pasekmės?
– Labai didelė ir ilgalaikė pasekmė – hormoninės sistemos išsibalansavimas. Pasilaikius dietos bent dvi savaites, tenka laukti kartais net šešis mėnesius, kad susinormalizuotų medžiagų apykaita, nusistovėtų hormoninė pusiausvyra. Tai pasireiškia psichologiniu nestabilumu, emocijų kaita, nerimu, nemiga, impulsų nekontroliavimu, persivalgymais ir, žinoma, antsvorio didėjimu. Labai sunkiai pakeliama pasekmė – savivertės mažėjimas. Kai mes sakome sau vidinę žinutę – „man nepavyko“, „aš ir vėl susimoviau“, „esu stora nevykėlė“ – pradedame atitinkamai elgtis: valgyti daug saldumynų, vartoti alkoholį, persivalgyti. Toliau palaikomas emocinis valgymas. Taip pat kūnas fiziologiškai reaguoja į badavimą – eikvojamos organizmo vitaminų ir mineralų atsargos, vystosi mitybos nepakankamumas dėl baltymų stygiaus. Laikui bėgant silpnėja imuninė sistema, slenka plaukai, raukšlėjasi oda, lūžinėja nagai, dingsta menstruacijos, lūžta kaulai ir vystosi įvairių organų sistemų ligos.
– Dažniausiai moterys nori svorio netekti greitai. Ar tai įmanoma padaryti nekenkiant sveikatai?
– Tai yra neįmanoma, nes mūsų fiziologija ir psichologija veikia visiškai kitaip.
– Kokiomis dietomis moterys neturėtų sekti? (vieno produkto, vienos produktų grupės, baltyminės, be angliavandenių ir pan.)
– Jokiomis dietomis nereikia sekti, nes jos visos yra žalojančios. Reikia paminėti, kad aš nekalbu apie žmonių grupes, kur mityba būna kaip gydymas tam tikrų ligų: uždegiminių žarnų ligų, alergijos, celiakijos ir pan. Ilgalaikėje perspektyvoje jokia dieta svorio korekcijai nepadės.
– O kaip dėl nevalgymo po 18 val., ar tai gali padėti numesti svorio?
– Ir taip, ir ne. Gali padėti tuomet, jei valgoma reguliariai, įvairų, spalvingą, reikalingos porcijos dydžio, maistingą maistą ir einama miegoti 21–22 valandą. Tuomet ir pusryčiai bus ankstyvi – kūnas siųs alkio signalus, kad reikia papildyti organizmą energija. Nepadės tuomet, jei bus visą dieną badaujama, valgoma 1-2 kartus per dieną didelėmis porcijos nemaistingą maistą, nesilaikoma reguliarumo, bus einama vėlai miegoti, ir organizmas išsibadaus.
– Pasitaiko atvejų, kai sulieknėti reikia greitai ir trumpam (tarkime, vestuvės, šventė ar dar kokia nors proga), ar čia padės badavimas?
– Ne paslaptis, kad badavimas pamažina skaičius, kuriuose matome svarstyklių skalėje. Badaujant pirmiausia netenkama skysčių, dėl kurių ir sumažėja svoris. Bet tai apgaulė, kuri mus paskatina toliau badauti. Dėl to bus netenkama baltymų ir vystysis mitybos nepakankamumas ir jau minėtos pasekmės. Bet ar verta kūnui sukelti pavojų dėl vienos dienos? Ar netekus 5 kilogramų santuoka bus sėkmingesnė? Ar būti lieknesnei nuotraukose suteiks laimę, santarvę ir ramybę namų židinyje? Deja, bet ne.
– Kas padės?
– Jei labai norima numesti svorio iki šventės – pasilikti bent šešis mėnesius (o galbūt ir daugiau, priklausomai, kokio rezultato tikimąsi). Tuomet kreiptis pas specialistus, kad padėtų saugiai atsikratyti antsvorio. Visuomet pagelbės gydytojai dietologai, reabilitologai, kineziterapeutai, šeimos gydytojai, psichoterapeutai. O labiausiai padės susikoncentravimas ne į kūno formas, o į šventės prasmę. Artimieji susirinks pasveikinti, pasidžiaugti, pasvajoti ir pasilinksminti kartu. Ar ateis pažiūrėti, galbūt jaunoji/jubiliatė sulieknėjo? Tikriausiai ne. O jei taip, tai pagalvoti, ar tas žmogus nėra toksiškas jūsų gyvenimui.
– Kalbant apie badavimą, dabar populiarus protarpinis badavimas: kokia jūsų nuomonė apie tokį mitybos būdą? Kam jis nerekomenduojamas?
– Badavimo nerekomenduoju nei moterims, nei vyrams, nei vaikams. Mažiausia blogybė, jei per tas kelias valandas valgoma subalansuotą ir maistingą maistą. Yra stipriavalių moterų, kurios gali ne vienerius metus save įsprausi į vienus ar kitus rėmus ir egzistuoti. Daugiausia sutinku žmones, kurie per tas kelias valgymo valandas kemša į save kas papuola. Ir vienu, ir kitu atveju: ar tai sąmoningas, visavertis gyvenimas, kai aš kenčiu alkį iki tam tikros valandos, nes juk negalima valgyti. Ir taip po to alkis išnyksta ar mažėja, nes mūsų kūnas ir smegenys adaptuojasi prie kančios. Tikrai tinka posakis „ir šuo kariamas pripranta“. O jei kyla mintis, kad „jei badausiu iki 13 val., tuomet būsiu nusipelniusi maisto“, keliaukite pas psichoterapeutą, nes beldžiasi valgymo sutrikimas. Išimtis žmonės, kurie daug metų gyvena valgydami mažai valandų per dieną, neturi antsvorio, nejaučia diskomforto, neturi ligų, neapsikrauna psichologiškai ir to nedaro specialiai, kad gautų vienokį ar kitokį rezultatą.
– Kaip rekomenduotumėte maitintis toms, kurios neturi antsvorio, bet nori sulieknėti 3-5 kg?
– Jei neturi antsvorio, tai kam sulieknėti? Ar tai nebus savivertės problema, ar noras „būti geresnei, lieknesnei, gražesnei, nes tuomet mane priims ir mažės tikimybė, kad atstums“? Vis dar laikosi visuomenėje nuomonė, kad lieknesnis žmogus vertingesnis ir laimingesnis. O kas susiję su mityba, rekomendacijos išlieka tokios pačios visiems žmonėms – maitintis sąmoningai, reguliariai, atrasti savo individualų ritmą, mokytis atskirti alkį nuo noro valgyti, pajausti kūną, atrasti smalsiai naujus skonius ir nesivaikyti jokių dietų.
– Kokių produktų vertėtų atsisakyti? Kokius – riboti?
– Atsisakyti tam tikrų produktų rekomenduoju tik tiems, kas serga tam tikromis ligomis. Visiems kitiems nerekomenduoju atsisakyti vieno ar kito produkto. Kiekvienas maistas yra maistas. Jį galime skirstyti pagal tai, ar jis daugiau ar mažiau maistingas. Kiekvienas produktas gali patapti žalingu, jei vartosime dideliais kiekiais ir kasdien. Visuomet išliks manyje noras pasakyti, kad reikėtų atsisakyti hidrintų riebalų (didžioji dauguma konditerijos, pusfabrikačiai ir t.t.). Bet ar tai įmanoma, tikrai ne. O riboti reikėtų visus mažiausiai maistingus produktus kaip cukrus, gyvulinės kilmės riebalai, greitas maistas, įvairiausi riebūs padažai ir t.t.
– Kodėl staiga numetus svorį, sakoma, kad jo grįžta dvigubai tiek?
– Dėl to, kad svoris numetamas per greitai, laikantis dietų, badavimo ir taip alinamas kūnas. Jis tuomet „ruošiasi kovai“ ir sudeda visas pastangas, kad išliktų gyvas – „surinks“ visas priemones: hormonus, perskirstys organizmo resursus, kad pasiektų tikslą – persivalgyti ir atgauti kas būtina išgyvenimui. Kadangi dietų ir badavimo pasekmė yra pakitusi medžiagų apykaita, tai kas bus per daug, pavirs riebaliuku. Ir nesvarbu ar meta svorį 50 kg ar 150 kg žmogus – kūnas reaguos į badavimą vienodai. Ir taip, antsvorį turintys žmonės gali susirgti mitybos nepakankamumu.
– Kokios psichologinės bėdos kamuoja moteris, kurios žūtbūt stengiasi atsikratyti tų papildomų kilogramų?
– Tai susiję su visu kalnu problemų. Viskas prasideda vaikystėje. Nuo įvairių patirčių mes kiekvienas susikuriame tam tikrą santykį su maistu. Vienų jis draugiškesnis, kitų mažiau. Tyrimai rodo, kad jau paauglystėje, o kartais ir vaikystėje pradeda vyrauti emocinis valgymas. Vaikams tai dažniausiai nuobodulys ir nerimas. Tuomet prisideda problemos dėl savivertės. Gali prasidėti depresija, nerimas. Kartais išsivysto ir valgymo sutrikimas. Dažniausiai dėl ko kenčia suaugusios moterys: „kad aš esu nepakankamai gera, liekna“, visuomenės spaudimas „susiimti“, ar besilaikanti nuomonė, kad antsvoris ar nutukimas tai apsileidimas. Tai visiškai neteisinga nuomonė. Moterys verčiasi per galvą, aukoja psichinę ir fizinę sveikatą, kad palaikyti aukštus standartus: būti verslia, gražia, liekna, tobula mama, žmona. Tai yra utopija ir nepasiekiama. O kai moterys to siekia – gali išsivystyti ir perdegimas, kur šalia atsistos depresija, nerimas, nemiga. Visur reikia pusiausvyros: ne tik maitinantis, bet ir vertybinėje sistemoje.
– Kiek teko susidurti, dietologai apskritai yra prieš bet kokias dietas, kurių žmogus negali laikytis visą gyvenimą, kas yra jau nebe dieta, o tiesiog mitybos būdas. Bet moterys vis tiek ieško to stebuklingo recepto. Kaip rasti tą aukso vidurį, kad ir svoris kristų, ir sotus jaustumeisi, ir laimingas?
– Aš visiškai pritariu kolegių/ų nuomonei, kad nereikia laikytis dietų. Jei norima išlipti iš žalingos mitybos spąstų, reikia pertvarkyti gyvenimo taisykles ir nusistovėjusią mūsų psichikoje nuomonę apie vertybes, požiūrį į pasaulį, save ir kitus. Tai ilgas darbas, tačiau įmanomas ir suteikiantis ramybę, pilnatvę ir draugišką santykį su maistu. Psichoterapeutai tikrai palydės sveikimo kelyje.
