Daugiausiai sraigių – prie Krikštonių ir Nemunaičio

Nors D. Šidlausko miško gėrybių supirktuvės lange dar kabo raštelis „Perkame sraiges“, bet jos šeimininkas sako, kad šių pilvakojų moliuskų rinkimo metas jau pasibaigė.

„Užaugo aukšta žolė ir žmonės nemato joje pasislėpusių sraigių, todėl jų rinkimo sezonas baigėsi. O leipalingiečiai ir taip jų beveik nerinkdavo, čia visi turi darbus ir tokiai veiklai neranda laiko. Daugiausiai supirkau važinėdamas po kaimus. Jeigu pirkčiau tik Leipalingyje, tai išvis tos supirktuvės nevertėjo atidaryti“, – pasakojo ponas Dainius.

D. Šidlausko teigimu, rimčiausi sraigiautojai gyvena kaimyninio Lazdijų rajono Krikštonių seniūnijoje ir Alytaus rajono Nemunaičio seniūnijoje, kur daugiau žole apaugusių lapuočių miškų, o ne sausų dzūkiškų pušynų.

Sezono pabaigoje supirkimo kainos svyravo tarp 50 ir 60 centų už kilogramą. Nenorėjęs, kad jo pavardė būtų minima straipsnyje, bedarbis iš Lazdijų rajono suskaičiavo, kad vieną kilogramą sveria apie 80 vidutinio dydžio sraigių.

„Atnešti ar dviračiu į supirktuvę atvežti galėčiau jų tik už kelis eurus. O važinėjant sraigiauti automobiliu, jei dar kažkur toliau nuo namų, o paskui į supirktuvę, tai kuras kainuos daugiau, negu uždirbčiau už pilną sraigių bagažinę. Todėl mažai kas jas renka pardavimui – tik tie, kas savo kieme ar pievoje jų daug randa“, – kalbėjo vyras.

Grybų siūlo palaukti 1–2 savaites

D. Šidlauskas ne tik superka grybus, bet ir pats yra patyręs grybautojas, todėl jo teiravausi, ar jau verta galąsti peilį ir iškratyti pernykščius pušų spyglius iš grybavimo pintinės.

„Buvau nuvažiavęs į savo grybavimo vietas, kur anksčiausiai sudygsta voveraitės. Perėjau, perėjau, perėjau – labai tikėjausi rasti. Dairiausi vakare, kad nespigintų saulė ir geriau matyčiau. Nieko neradau, mačiau tik kelis šungrybius. Lietaus buvo nemažai, bet miške vis tiek sausa, šakelės ir samanos traška po kojomis“, – pasakojo Dainius.

Pasak grybų supirkėjo, Lietuvos-Baltarusijos pasienio gyventojai pirmąsias voveraites jau rado beržynėliuose.

„Dvejus ar trejus metus vasaros pradžioje buvo sausros, bet anksčiau tokiu metu – birželio pradžioje – jau supirkinėdavau voveraites. Jeigu dabar dar kelias dienas gerai palytų, kaip orų tinklapiuose žada, tai po savaitės ar vėliausiai po dviejų prasidės tikras dygimas. O perdirbimo įmonės, kurioms tuos grybus parduodu, pradeda supirkimą nuo Joninių“, – sakė D. Šidlauskas.

Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai gali lemti didesnes voveraičių supirkimo kainas

Miško gėrybių supirkėjas pasakojo, kad vos paragavę ankstyvųjų voveraičių, dzūkai jas neš į turgų. Ir tik tuomet, kai bus ne tik patys atsivalgę, bet ir patenkinę turgaus pirkėjų paklausą, užsuks į supirktuves. Tokie grybautojų elgesio dėsningumai kartojasi kasmet ir D. Šidlausko jau nestebina.

Aktualiausia tema laukiantiems grybavimo sezono dzūkams – kokios bus voveraičių supirkimo kainos? Skaičius užrašyti supirktuvės lentoje D. Šidlauskas galės tik tuomet, kai sužinos, kokias didmenines kainas nustatys grybų perdirbimo įmonės. O joms šie metai nebus lengvi.

„Anksčiau daugiausia grybų perdirbėjai atsiveždavo iš Rusijos ir Baltarusijos, o ten voveraitės visada buvo pigios. Gal rastų būdų atsivežti ir dabar iš ten pat, bet dėl sankcijų nepavyks pinigų pervesti. O kol atras aplinkinius kelius, pavyzdžiui, per Kazachstaną, tai gali užtrukti. Todėl nujaučiu, kad šiemet bus mūsų grybautojams palankesnės kainos“, – svarstė Dainius.

Pernai, pasak D. Šidlausko, didžiausia voveraičių supirkimo kaina buvo 10 eurų už kilogramą.