Išradimas, persikėlęs į privačius namus
Pirmasis modernus kondicionierius buvo įrengtas XX amžiuje, kai inžinierius Willis Carrieras, tobulindamas ankstesnius išradimus, jį įrengė vienoje Niujorko spaustuvėje. Čia jo prireikė drėgmei sumažinti, kad ši nepakenktų knygų ir laikraščių puslapiams. Šalindamas drėgmę jis vėsino patalpas.
Vėliau išradimas imtas tobulinti ir pagaliau atsirado privačiuose namuose. Tiesa, anuomet oro kondicionieriaus kaina buvo prieinama tik labai siaurai visuomenės grupei. Bėgant metams šis išradimas populiarėjo, tobulėjo ir pigo.
Šiandien be jo neapsieina vis daugiau žmonių ir Lietuvoje. Oro kondicionierių įrenginių kainos svyruoja pagal produkto klasę, efektyvumą, garantiją, savybes bei prekinį ženklą.
„Prieš daugiau nei penkerius metus Lietuvoje stebėdavome didelę pigių oro kondicionierių paklausą. Pastaruosius keletą metų vartotojų įpročiai keičiasi. Vis daugiau jų stengiasi nebetaupyti savo namų mikroklimato klausimu. Karštą vasaros dieną norisi jaustis patogiai ir maloniai.
Kaip aiškina specialistas, įrengiant oro kondicionierių svarbu atsižvelgti į suteikiamą gamintojo garantiją, pasirinkti atsakingus montuotojus, norint išvengti montavimo problemų, kurios gali sukelti galvos skausmus ateityje, kai kondicionierius nustos veikti ar veiks netinkamai. Įsirengus kondicionierių svarbi ir jo priežiūra – taip bus užtikrintas įrangos ilgaamžiškumas.
„Labai svarbu kondicionierių paruošti sezonui. Prieš ateinant vasarai dažnas vartotojas pasikviečia montavimo įmonę, kuri po žiemos pasirūpina įrenginio paruošimu vėsinimo sezonui. Be jokios abejonės ir pačiam vartotojui svarbu reguliariai prižiūrėti vidinio bloko oro paėmimo filtrus, kad nesikauptų dulkės ir drėgmė“, – pasakoja jis.
Svarbu nepakenkti sveikatai
Vaistinės „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, kad snargliuojantys ir paraudusiomis gerklėmis pacientai vasarą – beveik visada reiškia, kad kaltas dėl to kondicionierius.
„Dažniausiai skundžiamasi sloga, gerklės skausmu, perštėjimu, sausu kosuliu, nosies užgulimu. Gali kamuoti galvos skausmas, jėgų nebuvimas, raumenų skausmas, nedidelė temperatūra. Tai – nesudėtingi negalavimai. Po keletos dienų, be specialaus gydymo, sveikata pagerėja. Tačiau jei imunitetas nusilpęs ir visiškai išsekęs – susirgimai gali komplikuotis į rimtesnes ligas: sinusitą, plaučių uždegimą ir kitas bakterines infekcijas“, – pasakoja vaistininkas.
Kad taip nenutiktų, R. Blynas aiškina: kondicionieriaus temperatūra turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į lauko temperatūrą. Ji neturėtų skirtis nuo aplinkos temperatūros daugiau nei 5-6 laipsniais.
„Jeigu dirbame biure, kuriame palaikoma 21 laipsnio temperatūra, o lauke 31 laipsnis, gal ir nieko tokio, kad mes visą dieną būsime tame biure ir vakare eisime namo, kai oras bus atvėsęs. Baisiausia yra tada, kai mes iš kondicionuojamo pastato išeiname į karštą orą, tada vėl sugrįžtame ir taip darome kelis kartus“, – aiškina specialistas.
Vaistininko teigimu, siekiant atsivėsinti, kondicionieriaus srovės negalima nukreipti tiesiai į veidą. Mat tada iš kondicionieriaus išpučiamos dulkės, bakterijos, grybeliai ir virusai patenka į žmogaus gleivinę. O kad šie įvairūs mikroorganizmai nesikauptų kondicionieriuose, juos svarbu nuolat dezinfekuoti.
„Visi kondicionieriai turi vandens nuvedimo kanalą. Tai reiškia, kad ten nuolat cirkuliuoja drėgmė. Tuo metu, kai mes jį junginėjame, pavyzdžiui, įjungiame, atsivėsiname ir išjungiame, drėgmė niekur nedingsta. Vanduo kanalais išmetamas į išorę, o kondicionierius lieka drėgnas. Tad iš namų oro tiek dulkės, tiek visi kiti patogenai gali ten nusėsti ir daugintis“, – teigia farmacininkas.
Tiesa, rinkoje galima rasti ir tokius kondicionierius, kurie neišpučia oro, pasižymi vėsinimo funkcija, kuomet vėsus oras paskirstomas tolygiai ir be nemalonių oro gūsių patalpoje. Tai gali pasitarnauti turint mažų vaikų ar montuojant oro kondicionierių miegamojo zonoje.
Kaip aiškina vaistininkas, nemalonius pojūčius gali sukelti ir kondicionieriaus savybė mažinti kambario drėgmę. Idealiomis oro sąlygomis patalpoje drėgmė turi svyruoti nuo 40 iki 60 procentų. Jei kondicionierius neturi drėkinimo funkcijos, vaistininkas rekomenduoja įsigyti oro drėkintuvus.
„Ilgai būnant kondicionuojamoje patalpoje, išsausėja mūsų gleivinės, oda, nosis, gerklė, akys, žmonės sunkiau mato. Pastoviai būnant tokiame sausame ore rekomenduojama gerti daug vandens, nes tuomet deihidratuojame žymiai greičiau“, – aiškina R. Blynas.
Alternatyva oro kondicionieriams
1980-aisiais vokiečių inžinierius Donaldas Hebstas, ieškodamas efektyvaus būdo patalpų temperatūrai palaikyti, sukūrė kapiliarinių vamzdelių sistemą ir 1986 metais savo išradimui užregistravo prekinį ženklą „Ka.Ro.“ (iš vok. k. „KapillarRohr“, liet. „Kapiliarinis vamzdelis“). Taip atsirado alternatyva tradiciniams oro kondicionieriams. Palyginti neseniai, 2009-aisiais, šis išradimas įrengtas ir Lietuvoje. Naujoviška sistema nekelia jokio triukšmo, skersvėjų, o patalpos vėsinamos tolygiai.
„Kapiliarinė vėsinimo ir šildymo sistema yra iš plonų vamzdelių sudaryti kilimėliai, montuojami pastato konstrukcijose. Vamzdeliais tekantis šaltas arba šiltas vanduo vėsina arba šildo paviršius, kurie atiduoda vėsą arba šilumą per spinduliavimą ir konvekciją į patalpas. Ši sistema pasižymi tuo, kad yra pritaikoma prie beveik visų pastato konstrukcijų – lubų, sienų, grindų, tiek naujos statybos pastatuose, tiek modernizuojant senos statybos pastatus“, – pasakoja „TENKO Baltic“ produkto vadybininkas Matas Rasiulis.
Kaip aiškina M. Rasiulis, sistemos įrengimas gana paprastas, o ją galima pritaikyti beveik visuose pastatuose. Svarbu turėti vėsos šaltinį – oras-vanduo arba geoterminį šilumos siurblį.
„Turint oras-vanduo šilumos siurblį, jį galima panaudoti ir vėsinimui per kapiliarinę sistemą, o jei įdiegtas geoterminis šilumos siurblys, su kapiliarinių kilimėlių sistema galime turėti elektros energijos beveik nereikalaujantį vėsinimą, panaudojant vėsą iš geoterminio gręžinio – tai vienas efektyviausių vėsinimo sprendimų“, – teigia specialistas.
Kapiliarinės sistemos įrengimo procesas kiek ilgesnis ir brangesnis, nei įprastų kondicionierių, kadangi kapiliarinė sistema projektuojama ir gaminama individualiai kiekvienam pastatui.
„Dažniausiai kapiliariniai kilimėliai montuojami lubose – taip pasiekiama tolygiausia patalpos temperatūra. Ar reikalinga intervencija į konstrukcijas priklauso nuo to, kokioje statybų stadijoje norima įrengti kapiliarinius kilimėlius ir koks pasirenkamas montavimo būdas.
Kapiliariniai kilimėliai gali būti montuojami virš gipso kartono plokščių lubose, prie lubų ir užtinkuojami. Galima montuoti atvirai virš pakabinamų ažūrinių lubų ar virš medžio tašelių, taip pat liejant perdangą. Jei kapiliarinė sistema diegiama sienose, tai prie sienos tvirtinami kapiliariniai kilimėliai, kurie vėliau užtinkuojami, taigi intervencija į esamas konstrukcijas yra minimali“, – aiškina jis.
Specialisto teigimu, kapiliarinių kilimėlių sistema uždara, tad ji nereikalauja priežiūros, o naudojimas itin paprastas – temperatūrą patalpose valdo kambarių temperatūros valdymo automatika, kuri palaiko termostatuose nustatytą norimą temperatūrą patalpose. Procesas automatizuotas ir vartotojo įsikišimo nereikalauja – tereikia nustatyti norimą temperatūrą.
Nors būdų atsivėsinti apstu, vaistininkas R. Blynas pabrėžia – nesvarbu, ar tradicinis oro kondicionierius, ar kapiliarinė vėsinimo ir šildymo sistema vėsina namų orą, patalpas privaloma vėdinti. Šviežias ir švarus oras būtinas visiems.
