Sužinoję, ką valgo Deimantė, treneriai atsisakydavo kartu dirbti: čempionate užėmusi pirmą vietą, visus privertė išsižioti

Aukšti sportiniai pasiekimai – ne tik intensyvaus fizinio darbo, bet ir griežtos visavertės dietos rezultatas. Sunku įsivaizduoti sportininko valgiaraštį be gyvulinės kilmės baltymais turtingų produktų, tokių kaip vištiena ar kiaušiniai, tačiau kultūrizmo čempionate Latvijoje pirmąją vietą užėmusi vilnietė Deimantė Šiaulytė su tuo nesutiktų. Prieš ketverius metus kultūrizmu susidomėjusi jauna sportininkė šiandien džiaugiasi įspūdingais pasiekimais ir savo pavyzdžiu siekia paneigti visus mitus, susijusius su veganiška mityba.

Iš pradžių į kultūrizmą žiūrėjo su baime: vėliau dėl jo net metė darbą

Vilnietė Deimantė Šiaulytė yra veganė jau penkerius metus. Anksčiau mažakraujyste sirgusi sportininkė teigia, kad subalansuota augalinė mityba padėjo pasveikti, atstatyti silpną imunitetą ir pagerino kraujo tyrimų rezultatus, kurie iki tol buvo prasti.

Nuo pat vaikystės mėgusi sportuoti D. Šiaulytė iki šiol išbandė savo jėgas įvairiose sporto šakose – pramoginiuose ir šiuolaikiniuose šokiuose, tinklinyje, plaukime, alpinizme. Dar būdama devyniolikos metų, ji susidomėjo kultūrizmu, o šiandien D. Šiaulytė jau džiaugiasi pirma vieta, iškovota Latvijoje vykusiame kultūrizmo, fitneso ir bikini čempionate, o taip pat ir Tauragės mero taurėje ir Lietuvos čempionate iškovotomis trečiomis vietomis.

„Kai pirmąkart susidomėjusi kultūrizmu pamačiau varžybose dalyvaujančias merginas, man buvo baisu: kaip jos atrodo, kodėl taip save kankina? Nežinau, iš kur pačiai užėjo toks didelis noras sudalyvauti, bet faktas, kad tiek sau, tiek aplinkiniams norėjosi parodyti, kad „išsiryškinti“ raumenis galima ir su augaline mityba“, – sako D. Šiaulytė.

Prieš trejus metus pirmąkart sudalyvavusi IFBB Lietuvos kultūrizmo, fitneso ir bikini čempionato naujokų kategorijoje, D. Šiaulytė užėmė 5 vietą. Po šių varžybų sekė kitos, kuriose sportininkė nepateko į nugalėtojų šešetuką – tai jai atrodė kaip didelė nesėkmė.

„Po tų varžybų nebesportavau metus laiko. Tiesiog buvo toks emocinis užvalgymas, ir pradėjau koncentruotis į kitus dalykus – mokslus, darbo paieškas. Studijuodama antrame kurse, pradėjau ieškotis darbo, ir labai greitai gavau darbo pasiūlymą dirbti tarptautinėje įmonėje. Pradėjau skirti laiką karjerai, o sportą numečiau į šoną. Apleidau ir sveiką mitybą – augalinė mityba, kaip ir bet kuri kita, irgi gali būti nesveika“, – prisimena D. Šiaulytė.

Karjeroje jai teko pakeisti ne vieną poziciją tarptautinėse įmonėse, tačiau paskutinėje įmonėje D. Šiaulytė susidūrė su nemalonia darbine aplinka ir dideliu darbo krūviu. Sportininkė prisipažįsta, kad pastarajame darbe jautė persitempimą ir nuovargį, todėl stabtelėjo ir susimąstė, ką iš tiesų ji nori veikti.

„Negalėjau sau leisti būti tokioje darbinėje aplinkoje, todėl vasarą pradėjau rimtai ruoštis varžyboms, o gruodį mečiau darbą ir visą laiką skyriau sportui. Manau, kad šis sprendimas prisidėjo prie pergalės, nes galėjau geriau susikoncentruoti ir visą save atiduoti tikslui“, – sako ji.

Pažiūrėjus, ką valgo kitos varžybų dalyvės – nupurto

Varžyboms D. Šiaulytė ruošėsi neįprastomis sąlygomis – dėl karantino ji negalėjo lankytis sporto salėse, todėl sportavo namuose. Tam ji nusipirko visą reikiamą inventorių ir juokiasi, kad šiandien jos namai primena sporto salę.

„Didžioji progreso dalis vyko namuose. Esu dėkinga karantino laikotarpiui už tai, kad atsirado daugiau laiko sau ir galėjau koncentruotis į tai, kas neša prasmę mano gyvenime ir ką myliu daryti. Užsidegiau dar labiau ta svajone visiems parodyti, kad galima iškovoti pirmą vietą neišnaudojant gyvūnų“, – sako ji.

Kadangi po paskutinių varžybų D. Šiaulytė buvo padariusi ilgą pertrauką, teko iš naujo palengva priprasti prie gero poilsio, subalansuotos mitybos ir intensyvaus sporto režimo.

„Esu nakties žmogus, todėl būna, kad nueinu miegoti ir 1, ir 2 valandą nakties. Bet žiūriu, kad galėčiau išmiegoti mažiausiai 7 valandas ir ne daugiau 9. Net ir kai nereikia keltis anksti, vis tiek užsistatau žadintuvą, kad galėčiau palaikyti tinkamą miego režimą – nepermiegoti ir nemiegoti per mažai“, – sako D. Šiaulytė.

Siekiant geros fizinės formos, D. Šiaulytė pabrėžia dažnos ir įvairios, baltymais turtingos mitybos svarbą. Todėl ji gaminosi įvairius augalinės mitybos patiekalus, o valgymus išskirstė į 6 kartus per dieną.

Tai, kad D. Šiaulytė siekė rezultatų kultūrizmo sporte laikydamasi augalinės mitybos dietos – retai sutinkamas pavyzdys, todėl daugeliui dar skambantis neįtikėtinai. Gyvulinės kilmės baltymų vartojimas taip paplitęs kultūrizmo sporte, jog dažnas net nepatikėtų, kad aukštų rezultatų galima pasiekti laikantis augalinės mitybos dietos.

„Man labai smagu, kai žmonės klausia, kas man atstoja tuos baltymus. Pasaulyje stipriausi, didžiausi ir ilgiausiai gyvenantys žinduoliai taip pat nevalgo mėsos. Paimkime gorilą – pažiūrėkime, ką ji valgo, koks pas ją raumenynas, o juk ir žmogus labiausiai panašus į beždžionę. Gorilos nevalgo kiaušinių ir negeria pieno, o yra vienos stipriausių pasaulyje“, – pastebi D. Šiaulytė.

Ji įsitikinusi, kad bet kokios mitybos dietoje raktas į gerą savijautą yra įvairovė – tik valgydamas įvairų maistą gali pasisavinti daugiausiai reikalingų medžiagų ir mineralų. D. Šiaulytės manymu, kultūrizmo sporte paplitusi visavalgiška mityba dažnai sportininkus veda prie kraštutinumų.

„Pažiūrėjus į savo komandos merginas, matau, kad jos kasdien valgo vien sausą vištieną, baltus ryžius ir kiaušinius. Mane net nupurto nuo to. Mano mityboje yra vaisių, grikių, riešutų, sėklų, sojos produktų, seitano kepsnių ir daug įvairių daržovių – batatų, pievagrybių ir kitų. Ir, žinoma, proteino miltelius vartojau, bet šiame sporte juos labai dažnai į savo dietą įtraukia ir visavalgiai“, – vardija ji.

Nors D. Šiaulytės sporto rezultatai laikantis veganiškos mitybos dažnam kelia nuostabą, sportininkė pažymi, kad aukštų rezultatų sporte pasiekiantys veganai – nors ir retenybė, bet tikrai nėra naujiena.

„Šiame sporte netrūksta žmonių, kurie pasiekia labai aukštų rezultatų su augaline mityba. Žinojau, kad tas kelias, kuriuo einu, nėra kažkas naujo, kad galiu pasiruošti varžyboms. Žinojau, kad mityba manęs „nepaves“. Viskas priklauso nuo užsispyrimo ir protingo darbo sporto salėje“, – teigia sportininkė.

Varžybos kainuoja tūkstančius: sportininkai čia vyksta tikrai ne dėl pinigų ar prizų

Kultūrizmo čempionatai pareikalauja ne tik didelio sportinio įdirbio ir alinančių dietų, bet ir išlaidų. Anot D. Šiaulytės, pasiruošimui lipti ant scenos išleidžiamos sumos čia skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais eurų.

„Kultūrizmo sportas yra labai išpūstas. Makiažai, šukuosenos ir bikiniai merginoms kainuoja kosminius pinigus. Maudymosi kostiumėlių kainos prasideda nuo 200 eurų, net nekalbu apie batelius ir aksesuarus, išlaidas treneriams, bilietams, dalyvavimo mokesčiams, kurui. Makiažai prasideda nuo 100 eurų. Piniginių prizų čia dažniausiai nebūna, tad žmonės tam ruošiasi tikrai ne dėl pinigų, o dėl asmeninių pasiekimų. Norint dalyvauti, kokius 2000 eurų viskam tai tikrai reikia atsidėti“, – skaičiuoja D. Šiaulytė.

Nors prizinių vietų nugalėtojai konkursuose yra apdovanojami, D. Šiaulytei savo prizus tenka išdalinti draugams. Štai, Latvijoje užėmusi pirmą vietą gavo daug proteininių sūrelių, jogurtų ir kokteilių, kurie nebuvo veganiški.

„Čia dalyvaujama ne dėl prizų, o dėl statuso visuomenėje – juk labiau pasitikėsi tuo treneriu ir dietologu, kuris yra parodęs aukštus sportinius rezultatus. Sportiniai pasiekimai pakelia stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas, todėl šie laimėjimai bus vertingi norint studijuoti sporto universitete“, – teigia ji.

Aplinkiniai atkalbinėjo, bet tai nesustabdė: suprato, ko Lietuvoje labai trūksta

D. Šiaulytės ateities planuose – studijos sporto universitete ir veganišką mitybą propaguojančių sportininkų treniravimas. Anot jos, Lietuvoje yra labai daug trenerių, kurie netiki, kad veganiška mityba gali duoti gerus sportinius rezultatus, todėl tokią mitybą pasirinkusiems žmonėms trūksta profesionalios pagalbos ir palaikymo.

„Žinau, ką reiškia siekti rezultatų sporte, kai visi tave atkalbinėja, nes tu esi veganas. Kai negali susirasti trenerio, nes išgirdę, kaip maitiniesi, atsisako su tavimi dirbti. Lietuvoje yra labai didelė augalinę mitybą pasirinkusių sportuojančių žmonių diskriminacija, lyginant su užsieniu. Todėl džiaugiuosi savo pergale ir tikiuosi, kad būsiu tas žmogus, kuris motyvuos veganus, o ne atkalbinės“, – pabrėžia D. Šiaulytė.

Veganus ji treniravo ir anksčiau atlikdama praktiką užsienyje, kurios metu užmezgė daug vertingų pažinčių. D. Šiaulytės manymu, susirinkti veganų treniravimui reikiamą žinių bagažą vien Lietuvoje nepakaks, todėl jos planuose yra ir dietologijos atestatų išsilaikymas užsienyje.

„Lietuvoje dar nėra tokių žinių, todėl jas teks parsivežti. Šiuo metu gilinuosi į augalinės mitybos sąveiką su lėtinėmis ligomis ir jų gydymu. Šias ligas sukelia netinkami mitybos įpročiai, todėl norisi visiems rodyti tinkamą pavyzdį ir padėti keisti įpročius nuo pat mažens, nes vyresniame amžiuje tai tampa vis sunkiau“, – sako D. Šiaulytė.

Vis dėlto, ji pastebi, kad veganiškos gyvensenos kultūra pamažu atranda savo vietą ir Lietuvoje. Vieną iš to pavyzdžių sportininkė mato vietinėje prekyboje, kurioje gausėja veganiškų produktų pasiūla. Anot jos, dar ne taip seniai veganiškų produktų pasirinkimas prekybos vietose buvo nykus, o šiandien veganams tinkamų produktų atsiradę tiek daug, kad ji nekantrauju viską išragauti. D. Šiaulytė įsitikinusi – tai tik parodo, kad paklausa yra, ji didėja, ir tikrai nemažės.