Tokių sūpynių, sako organizatoriai, šalyje dar nebuvo: „Tai – pirmos sūpynės Lietuvoje ant kranto, kur jau metro gylyje yra vanduo, tad teko dar šiek tiek atitraukinėti toliau, kol radome 1,3 m., po to jau prasideda jūra. Idėja buvo daryti tokias sūpynes, kaip Balyje, Indonezijoje. Lietuva tokių neturėjo. Tai – pirmas projektas. Jei jis pasiteisins, tikimės, kad tų sūpynių išdygs daugiau“, – kalbėjo viena renginio organizatorių, Živilė Jokminaitė Dolgich. Kol kas tai – bandomasis projektas. Vėliau, jei Baltijos jūros bangos ir pajūrio klimatas nesipriešins, sūpynių idėja pliaže gali stipriai plėtotis.

Žolinės šventė Palangoje, Valentis nuotr.

Pranešime žiniasklaidai minima, jog instaliacijų menininko Vytenio Zagorskio sukurtos ir Žolinės šventės proga atidarytos sūpynės kviečia ne tik pasisupti, bet ir likusią vasarą palydėti pakylėta širdimi. Natūralaus medžio kūrinį puošia didžiulė širdis iš augalų, kuri primina, jog sveikatos galima semtis ir iš Lietuvos gamtos.

Žolinės šventė Palangoje, Valentis nuotr.

„Dažnai pamirštame, kad vaistingieji Lietuvos augalai turi daug gydomųjų galių. Kiekvienų namų vaistinėlėje privalėtų būti taip vadinama šventoji trijulė: valerijonas, gudobelė ir sukatžolė“, – teigia sūpynių idėjos bendraautorės, įmonės „Valentis“ atstovės Indrė Šumskienė ir Edita Česnavičienė. Sveikatos specialistai sako, kad vaistažolės stiprina ne tik mūsų širdį, bet ir apskritai gerina visą savijautą.

Žolinės šventė Palangoje, Valentis nuotr.

Pasak E. Česnavičienės, pagrindinis sūpynių idėjos tikslas – paskatinti žmones vaistažolių pagalba pastiprinti ne tik širdį, bet ir gerinti emocinę būseną. „Šiais metais nusprendėme, kad žmonėms trūksta pasikėlimo nuo kasdienių, žemiškų rūpesčių, pakilti daugiau į dangų, pasigrožėti juo ir pasisemti jėgų.“

Įspūdingos dovanos Palangai atidarymo proga ant Baltijos jūros kranto apie Žolinės tradicijas pasakojo TV laidų vedėja, folkloro atlikėja, etninės kultūros puoselėtoja Loreta Sungailienė. Kartu su projekto iniciatoriumi „Vaistažolių tinktūros Valentis“ bei folk džiazo grupe ji dovanojo nuostabią muzikinę programą.

„Esame koncertavę įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose, tačiau dainuoti Baltijos jūros smėlėtoje pakrantėje nenusakomas jausmas. Širdis dabar tikrai pakylėta“, – teigė Loreta.

Pasak Loretos, Žolinė yra vasaros ir rudens sandūra, kai didieji lauko darbai pabaigti ir yra puiki proga atsipūsti, pailsėti, ir ramiai pabendrauti su artimaisiais, bičiuliais. „Gamta brandina, aukščiausios jėgos laimina, o mes dėkodami pasidžiaukim ir pilnatvės laime pasidalinkim“, – bendraudama su smalsuoliais sakė Loreta. Sūpynių rangovai ir organizatoriai tikisi, kad įspūdingas statinys poilsiautojus galės džiuginti iki rudens pirmųjų dienų.

Itin gausi tikinčiųjų minia susirinko Žolinių atlaiduose Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje: čia vieni būriavosi lauke, kiti užpildė bažnyčios vidų. Šv. Mišių metu buvo šventinamos žmonių atsineštos gėlės ir žolynai, o po Sumos tradiciškai nusidriekė iškilminga procesija aplink bažnyčią.

Žolinės šventė Palangoje

Kelias nuo bažnyčios iki Basanavičiaus gatvės užpildytas mažomis prekybininkų palapinėmis, kuriose galima rasti nuo gaminių iš vaistažolių, bičių vaško ar vilnos iki meno, gintaro dirbinių, lietuviškos duonos ir skanėstų.