– Vasarą džiaugiamės vaisių ir uogų gausa. Kurios iš uogų visgi vengtinos ar nevertingos vaikams?
– Na, tokių uogų Lietuvoje nėra. Išskyrus, žinoma, durnaropes, kurios išvis nevalgomos. Bet iš tradicinių valgyti vaikams rekomenduojamos visos: avietės, braškės, žemuogės, mėlynės ir kitos. Kai kurios uogos dažniau gali sukelti alergiją, kitos – mažiau, bet uogos iš esmės nėra tas produktas, kuris stipriai alergizuoja organizmą. Todėl baimės jas valgyti nėra. Iš kitos pusės, galvojant apie tai, kokias alergijas gali sukelti braškė ar žemuogė, iš anksto to pasakyti neįmanoma. Tokių tyrimų pasaulyje nėra sukurta. Belieka bandyti, kas tinka: bandai ir duoti vaikui ragauti. Patartina kuo anksčiau vaikui duoti produktus, kurie gali sukelti alergiją, ypač pirmaisiais gyvenimo metais – tuomet tikimybė ateityje būti kažkam alergišku sumažėja.
– Ar būna, kad alerginiai tyrimai nieko nerodo, bet persivalgius tam tikrų uogų ar vaisių vaikui prasideda alerginė reakcija?
– Yra keli tipai. Pirma – tikroji maisto alergija. Kuomet suvalgomas nedidelis kiekis kokio nors produkto išprovokuoja reakciją. Net ir labai mažas kiekis: pusė uogos, pėdsakas žemės riešutų... To pakanka, kad žmogų ištiktų šokas, didžiulės reakcijos. Labai dažnai pasitaiko ir vadinama Netikroji maisto alergija arba Pseudo alergija, kuomet reakcija priklauso nuo suvalgomo maisto kiekio. Daug braškių ar daug apelsinų, tave išberia, niežti odą. O kai suvalgai pusę apelsino ar vieną braškę – viskas gerai.
Ši alergija atsiranda nuo per didelio kiekio tam tikrų produkte esančių medžiagų. Tada reikia tiesiog stebėti kiekį. Pseudo alergija nėra ta tikroji, baisioji alergija, tad žmogus gali drąsiai valgyti tą produktą toliau, tik turi atsakingai reguliuoti jo kiekį. Ir tyrimai šiuo atveju nieko neparodys – alerginiai maisto tyrimai šiuo klausimu yra niekiniai.
Žmonės dabar labai dažnai darosi įvairius tyrimus. Jie nueina į privačias laboratorijas, darosi tyrimus, išleidžia krūvas pinigų, bet tuos pinigus praktiškai išmeta į balą. Šiai dienai pasaulyje nėra sukurta gerų maisto alergijos tyrimų. Tai galioja ir maisto netoleravimo tyrimams. Nieko nėra nei Amerikoje, nei Europoje, nei Australijoje, niekur. Visi tie tyrimai, kuriuos klinikos reklamuoja ir skatina darytis, yra komercija. Pabrėžiu, kalbu tik apie maisto alergijų tyrimus – kitos alergijos nustatomos tiksliai. O naudos iš maisto tyrimų yra labai mažai. Šiai dienai pagrindinis realiai pasaulyje veikiantis tyrimas yra dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas provokacinis klinikinis tyrimas.
– Dvigubai aklas, placebo...
– Kas tai yra? Produktas patalpintas į kapsulę. Kas toje kapsulėje yra nežino nei ją duodantis, nei ją geriantis tiriamasis. Žino tik trečias asmuo, kuris kontroliuoja tyrimą. Taip apsisaugoma nuo placebo poveikio – nuo to, kai žmogus įtiki, kad yra tam ar kitam alergiškas. Tiriamasis suvalgo tą paslaptingą kapsulę. Tada stebima, kaip jis reaguoja. Jei pradeda viduriuoti ar vemti, vėliau produktas kartojamas. Jei reakcija vėl ta pati, žinai, kad organizmas taip sureagavo būtent į tą produktą kapsulėje. Šiandiena toks primityvus tyrimas yra pagrindinis, norint nustatyti tikrą maisto alergiją.
– Į ką tuomet orientuotis, sprendžiant, ką tau tinka valgyti ar ką duoti vaikui?
– Be abejo, spręsti pagal savijautą. Dažniausiai klausiame pacientų, ką jie pastebi ir patys. Pas mane atėjo mama, sako: „Daktare, mano penkerių metų vaikui turbūt pieno alergija.“ Klausiu, kodėl ji taip galvoja. Sako: „Nes kai išgeria pieno, jis visas paraudonuoja, pradeda kasytis, jį išberia raudonom dėmėm...“ Na, taip, – atsakau aš, – čia aišku, kad alergija.
„Ačiū, daktare, viso gero“, – išeina moteris. Bet gerai, kad įtardamas žmogus vis tiek ateina. Nes jis nėra daktaras ir galbūt bėda – kažkur kitur nei mano? Kartais reikia to paskutinio taško, patvirtinimo, kad spėji teisingai.
– Koks kiekis vaisių, uogų – žinoma, tų, kurioms nesi alergiškas – būtų rekomenduojamas per dieną? Kiek derėtų suvalgyti ar duoti vaikui?
– Yra tos tradicinės rekomendacijos. Sakoma, penkios porcijos vaisių ir daržovių per dieną. Bet kas tai yra „penkios porcijos“, kokio jos dydžio? Taigi, verčiau sakykime apie 400 gramų vaisių ir daržovių per parą. Ko daugiau suvalgyti – vaisių ar daržovių? Gali būti įvairiai, bet svarbu atsiminti tiek, kad bulvės nesiskaičiuoja. Nei virtos, nei keptos, nei, juoba, bulvytės fri. O vaikui, sakome, kad reiktų suvalgyti penkias porcijas per parą, bet porcija – vaiko delno dydžio. Pedantiškai namuose nieks neskaičiuoja, kiek tu suvalgei: 300 gramų ar 450 gramų? Čia išprotėt gali taip skaičiuodamas. Bet, žinoma, reikia stengtis tiesiog suvalgyti kuo daugiau. Taip pat svarbu žinoti, kad jeigu vaikas ar paauglys yra linkęs į nutukimą, jam kur kas daugiau reiktų suvalgyti daržovių nei vaisių. Nes vaisiuose labai daug fruktozės, o fruktozė greit virsta riebalais.
– O papildai? Geriau suvalgyti kelis vaisius, turinčius savyje tam tikrų medžiagų, pvz., kalio, ar geriau gerti kalio papildus, nes juose medžiaga labiau koncentruota? O gal papildų būtinybė – tai mitas?
– Papildų atnešama sveikata dažnai yra įsiteigimas. Žmonijai yra daug tūkstančių metų. Papildus plačiau pradėjome vartoti neseniai, apie šimtą metų. Kaip žmonės be tų papildų Lietuvoje, Aliaskoje ir kitose šalyse kitos tautos išgyveno iki šiol? Populiacija didėjo, ne mažėjo. Tai pala, gal nebūtinai papildai reikalingi visais atvejais? Manau, galima vienareikšmiškai pasakyti, kad šiai dienai papildai yra per daug naudojami visame pasaulyje. Reikia, nereikia, papildai vartojami. Kadangi medikamentų reklama draudžiama, papildų reklama dar labiau išpopuliarėjo.
Manau, kad svarbiausia yra įvairi mityba ir ji atstoja visus papildus. Aišku, jeigu žmogus labai serga ar blogai valgo, papildus gerti reikia. Taip pat jei žmogus yra vien žaliavalgis arba vien mėsėdis. Bet jeigu valgo viską, tikimybė, kad bus kokių medžiagų didelė stoka, praktiškai nulinė.
– Tuomet ar tiesa, kad reikia paisyti sezoniškumo? Tai yra, vasarą valgyti braškes, rudenį – obuolius, o žiemą raugintus kopūstus?
– Ne. Kaip tik labai gerai, kad šiais laikais galime nebepaisyti sezoniškumo. Nėra taip, kad pusę metų graužiam obuolius, o žiemą – tik raugintus produktus. Tai, jog galime visus metus džiaugtis įvairiapusiška mityba yra privalumas. Tik tiek, kad svarbu paisyti auginimo, natūralumo, nuskintas ir žmonių darželyje užaugintas produktas dažniausiai bus sveikesnis už masinėje parduotuvėje pirktą. Bet iš esmės sveikai mitybai būtina įvairovė visus metus.
