Penktadienį dviem atsigaivinti panorusiems vyriškiams jūra buvo ne tokia gailestinga – ji vos nepareikalavo jų gyvybių. Palangos skęstančiųjų gebėjimo tarnybos duomenimis, abu jie buvo neblaivūs.

Taip pat penktadienį vienas alaus išgėręs vyriškis Pirmojoje Melnragėje tyčiojosi iš gelbėtojų ir nepaisė jų perspėjimų, kad maudytis gali būti pavojinga gyvybei bei ignoravo jų reikalavimą lipti į krantą. Pabandęs atsistoti jis neišsilaikė ant kojų ir krito į vandenį, keliolika minučių jis turškėsi vandenyje netoli kranto. Į vandenį įbridus gelbėtojams jis nuplaukdavo giliau. Tik pranešus, kad jau iškviestas policijos ekipažas, vyriškis pagaliau susikaupė ir išbrido iš vandens.

Šeštadienio rytas taip pat nežadėjo ramaus oro. Vakarų vėjas buvo labai stiprus, o jūra audringa. Nepaisant gelbėtojų perspėjimų nebristi gilyn bei visuose pliažuose – ir Klaipėdos, ir Palangos – plevėsuojančių raudonų maudytis draudžiančių vėliavų, nutrūktgalvių netrūko.

Smiltynės pliaže ties Naująja perkėla gelbėtojų nurodymų neklausė ir „per bangas šokinėjo“, pasak viešosios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, du vokiečiai. Netoliese maudėsi mergina iš Latvijos. Po kurio laiko mergina dingo bangose. Gelbėtojai nėrė į vandenį, tačiau nerado. Nedelsiant buvo iškviestas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, šeštadienį 10.30 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras JGKC iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie skęstantį vaiką.

JGKC budėtojas aktyvavo Karinių oro pajėgų sraigtasparnį, kuris netrukus iš Nemirsetos atsirado įvykio vietoje ir žvalgė akvatoriją, padėdamas gelbėtojams.

10.53 val. iš Smiltynės pliažo gelbėtojų buvo gautas pranešimas, kad mergaitė išgelbėta. Ji buvo perduota medikams ir išvežta į ligoninę.

Nutrūktgalvius vijo iš jūros

Siekdami užkirsti kelią nelaimėms Palangos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba šeštadienį visą dieną kartu policijos pareigūnais patruliavo tarp Nemirsetos ir Šventosios.

Vidurdienį sulaukta pranešimo iš Bendrojo pagalbos centro, kad prie Palangos tilto skęsta žmogus. Į nelaimės vietą akimirksniu išskubėjo skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos bei ugniagesių gelbėtojų ekipažai. Poilsiautojai vaikštinėjantys ant tilto rodė, kurlink bangos neša žmogų. Šis jau buvo beapiplaukęs tiltą iš vakarinės pusės ir yrėsi atviroje jūroje. Prie vyriškio priplaukus gelbėtojui vyriškis ženklais rodė, kad jam pagalbos nereikia. Nepaisant šių paaiškinimų, plaukikas buvo parplukdytas į krantą.

Reidai pajūryje
Foto: Mindaugas Milinis

Paaiškėjo, kad tai buvo estas iš Talino, nusprendęs pasimėgauti plaukimu audringos jūros bangomis. Už elgesio vandenyje taisyklių nesilaikymą jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. „Jaunystėje sportavau, o Lietuvoje vanduo šiltesnis, todėl nutariau pasimaudyti. Nežinojau, kad kabant raudonai vėliavai negalima maudytis“, – aiškino estas.

Visą dieną teko arčiau kranto vyti per toli nubridusius. „Mes negalime uždrausti bristi į vandenį. Suprantame, kad žmonės nori atsigaivinti. Tačiau tegu daro tai saugiai ir nenutolsta nuo kranto. Kuo toliau, tuo stipresnės srovės, kurios gali ir pargriauti, ir nunešti į atvirą jūrą“, – aiškino Palangos skęstančiųjų gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.
Daugelis tokių nutrūktgalvių buvo įspėti.

Galvos skausmas – mažamečiai be priežiūros

Kita aktuali problema – be suaugusiųjų priežiūros palikti vaikai. Tokių šeštadienį teko pamatyti ne vieną ir ne du. Mažamečiai turkšdavosi jūroje, o jų tėvai ilsėdavosi netoli kopų. Į pastabą pareigūnai sulaukdavo atsakymo: „Aš juos matau“. Tačiau net ir sportiškiausias gelbėtojas bėgdamas per klampų smėlį nesugebėtų suskubti skęstančiam vaikui į pagalbą. O mamytė, ar tėvelis vargu ar prilygtų gelbėtojams. Lengvabūdišką požiūrį į vaikų priežiūrą demonstravę tėvai buvo įspėti.

Reidai pajūryje
Foto: Mindaugas Milinis

„Kur vedžioti šunis?“

Tokį klausimą išgirsdavo pareigūnai, kai įspėdavo keturkojus augintinius į pliažą atsivedusius poilsiautojus. „O kur juos vedžioti? Be to, nematėme jokių tai daryti draudžiančių ženklų“, – piktindavosi vasarotojai.

Augintinius į pajūrį dažniausiai atsiveda šiauriau nuo Palangos vyrų pliažo vasarojantys asmenys. Tačiau oficialiai šunis prie jūros galima vestis tik priešingoje pusėje – piečiau nuo „Auskos“ vilos ir ties Nemirseta.

„Keista, kad toks kurortas, kaip Palanga, negeba įteisinti ir daugiau pliažų, į kuriuos būtų galima eiti su augintiniais ir nebijoti gauti baudų?“ – stebėjosi ne vienas poilsiautojų, kurie viskuo kaltino policiją, esą jai svarbu surinkti kuo daugiau baudų.

Kita didelė ir amžina problema – neblaivūs ir alkoholinius gėrimus paplūdimiuose vartojantys asmenys. Pareigūnai pastebėjo, kad vietiniai poilsiautojai jau įprato laikytis taisyklių, tačiau dažniausiai jas pažeidžia – užsieniečiai. Paprastai, tai iš Ukrainos dirbti į Lietuvą atvažiavę vyrai, kurie poilsio be alkoholio neįsivaizduoja, o gerti juos Ukrainos paplūdimiuose – įprasta. Todėl dažnas nustemba, kai už šį nusižengimą sulaukia baudų, arba įspėjimų.