Kauno poliklinikos šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius paaiškino, kodėl prasidėjus karštiems orams padaugėja peršalimų, kuo dar gresia neteisingas kondicionieriaus naudojimas bei kaip reiktų elgtis, norint išvengti blogų pasekmių.
„Tokios ligos ypač padažnėja atėjus karštam vasaros periodui ar šiltesniam pavasariui. Kondicionieriai veikia mašinose, darželiuose, namie, prekybos centruose, biuruose... Iš karštos aplinkos lauke žmonės įeina į šias stipriai kondicionuojamas patalpas. Taigi, vasaros laikotarpiu pastebimas peršalimo ligų padidėjimas, dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Pacientus vargina sloga, čiaudulys, užkimimas, temperatūra. Padaugėja ligų, susijusių su netinkamu kondicionierių naudojimu“, – pabrėžė gydytojas.
Tačiau negi kentėti karštį – geriau? Vargiai, Kadangi Lietuvoje vasarą jau keletą metų vyrauja itin aukštos, kaip gydytojas stebėjosi, net tropinės temperatūros, vėdinimasis taip pat yra svarbu. Nekondicionuojamoje patalpoje būti irgi ne į gerą.
„Ypač sunku, kai darbo ir namų aplinkoje vidinė kambario temperatūra yra 27 ar daugiau laipsnių. Tokioje temperatūroje dirbti sunku, sumažėja dėmesio koncentracija, gali atsirasti galvos skausmai. O jei karštis laikosi miegamojoje patalpoje, irgi blogai. Aukštoje temperatūroje apskritai sunku, sunkiau užmigti, suprastėja miego kokybė, žmogus miega negiliu miegu. PSO rekomenduoja miegamojo patalpoje palaikyti žemesnę nei kituose kambariuose temperatūrą. Karštis tikrai vargina žmogaus organizmą“, – sakė L. Pavlavičius.
Visgi problemų, netinkamai eksplotuojant kondicionierių, sąrašas nemažas. Pasirodo, užkimimas – tik pradžia.
„Dažniausiai gresia peršalimo ligos, ūminės kvėpavimo takų infekcijos, užkimimas, visa, ką ir minėjau. Tačiau taip pat gali kentėti akys. Kondicionieriai stipriai sausina aplinką. Kadangi taip yra, vienas iš trūkumų – gali smarkiai išsausėti akių gleivinė, imti griaužti, perštėti akys. Taip pat atsirasti odos sausumas, niežėjimas.
Kita pasekmė gresia žmonėms, turintiems problemų su kraujospūdžiu. Jeigu yra didelis skirtumas tarp aplinkos ir kambario temperatūros, dėl šio skirtumo patalpoje gali pakilti kraujo spaudimas. Aišku, ilgai būnant šaltoje aplinkoje gali atsirasti ir įvairūs perpūtimai, ypač jei kondicionierius atsuktas tiesiai į žmogų, pučia tiesiai į petį ar kitą kūno dalį. Nuo to gali atsirasti sąnarių skausmai, kelio ar peties perpūtimas, kaklo raumenų skausmai.
Kita bėda – bakterijos. Pasakymas, kad kondicionierius jas „paskleidžia po kambarį“ yra tiesa tuo atveju, kai kondicionierius netinkamai prižiūrimas. Kondicionierių filtruose kaupiasi negerumai: grybelis, dulkės ir bakterijos, kurios netinkamai eksplotuojant įrenginį gali būti išpučiamos į aplinką. Drėgmė kondicionieriuje yra ideali terpė daugintis toms bakterijoms ir grybeliui“, – perspėjo gydytojas.
Tačiau ar tai reiškia, kad grėsmės nugali privalumus? Jokiu būdu – vėsintis ir gaivintis reikia, tik svarbu žinoti, kaip tą daryti tinkamai. Medikas paaiškino, kaip palaikyti tinkamą temperatūrą patalpoje. Jei lauke kepinant 35 laipsniams automobilyje nustatote 16 – pats sau sukeliate pavojų.
„Rekomenduojamas temperatūros skirtumas tarp lauko ir vidaus yra 6–8 laipsniai. Jeigu skirtumas 10 laipsnių ar daugiau – jau kyla stresas kūnui, stresas organizmui, gali atsirasti nepageidaujami reiškiniai.
Geriausia, kad patalpoje kondicionierius būtų nukreiptas ne tiesiogiai į žmogų, o atokioje vietoje. Kad vėdintų pačią patalpą, o ne tiesiai žmones.
Reikia reguliariai valyti kondicionierius, prižiūrėti juos pagal reikalavimus, o svarbiausia, reikia prižiūrėti ir plauti jų filtrus, nes būtent filtruose kaupiasi galimi ligų sukėlėjai“, – patarė L. Pavlavičius.
