Egzistuoja ir žalios spalvos vėliava, bet Lietuvos gelbėtojai jos net neturi: Palangoje to niekada neprireiks

Palangos gelbėjimo stoties vadas Jonas Pirožnikas sako, kad stebuklingų pokyčių poilsiautojų elgesyje, deja, nėra: „Stebuklų per metus ar per mėnesį įvykti negali. Tai ateina su laiku. Mano 15 metų darbo stažas rodo, kad poilsiautojai pasikeitė į gerąją pusę. Noriu pabrėžti: ir alkoholio vartojimas, ir kultūra, ir drausmė. Aišku, ne visiems tai daeina.“

Yra kelios vėliavų pajūryje spalvos: raudona vėliava praneša apie tai, jog maudytis jūroje griežtai draudžiama, raudona ir geltona vėliava, iškeltos kartu reiškia, jog toje vietoje budi gelbėtojai. Geltona – maudytis pavojinga, tačiau galima. Galiausiai, žalia, signalizuojanti, kad maudytis nepavojinga. Pastarosios, sako, J. Pirožnikas, lietuviškame pajūryje niekada neišvysime:

„Žalios vėliavos mes neturime, negaminame ir niekada gyvenime nekabiname, todėl, kad Baltijos jūroje visada pavojinga: yra srovių, duobių ir t.t. Žalią vėliavą galima kabinti baseine ar kažkokiame ežere.“

Deja, net ir plevesuojant raudonai vėliavai, tenka drausminti ir net iš jūros traukti žmones. Tiesa, čia galioja tam tikros išimtys:

„Girdime kai kada iš poilsiautojų „Atvažiavau į Palangą, keturias dienas gavau išeiginių taip sunkiai ir man taip nesiseka, raudona vėliava, ką man daryt?“ Mes leidžiame per raudoną vėliavą maudytis poilsiautojams, kurie dėvi gelbėjimosi liemenes, aprobuotas ES ir turinčias CE kategoriją ir atitinkančias visus reikalavimus. Pasaulyje nėra nuskendusio su gelbėjimosi liemene žmogaus.“

Jonas Pirožnikas
Foto: DELFI / Justinas Auškelis

Vaikai, tėvai ir pripučiami atributai: nepasitikėkite šiais pirkiniais

Gelbėjimo stoties vadas sako, kad tokias CE kategorijos liemenes pravartu nupirkti ir mažamečiams. Tėvai su vaikais, beje, ne visada pajūryje elgiasi atsakingai: neretai, pasakoja J. Pirožnikas, paklausus besimaudančio vaiko, kur jo tėveliai, šis neretai parodo į kopas ar kitą kranto galą, iš kur tolumoje mojuoja tėvai ir sako, jog stebi savo vaiką: „Bandai paaiškinti taisykles, kad iki nelaimės – vienas žingsnis. Jei vaikas papuls į bangą – mama matys, kaip jis nuskęsta.“

Be to, pagal paplūdimio taisykles, visi prekybos centruose populiarūs vaikiški pliažo atributai – gelbėjimosi rankovėlės, kiti pripučiami daiktai – yra uždrausti, mat šie dažniausiai gaminami Kinijoje ir ant daiktų parašyta, kur juos galima naudoti – baseine, vonioje ar pan., bet tikrai ne jūroje, kur gali bet kada išsileisti, susprogti ar pan. Plaukioti su pripučiamais čiužiniais taip pat negalima:

„Yra tekę prie 7 metus gelbėti žmogų, su čiužiniu nuneštą 8 km. nuo kranto: artimieji pasigedo, jis pakrantėje gulėjo ant čiužinio ir buvo nuneštas į jūrą. Žmogų parvežėme su vandens motociklu, čiužinį teko palikti jūrai. Geriau jūra tegul pasiima čiužinį, nei žmogų.“

Didžiausias pavojus – ištikusi panika

Ne kartą girdėta istorija – nors poilsiautojas, regis, brido negiliai, tačiau nuskendo. Kur slypi didysis jūros pavojus? „Aš jums paaiškinsiu: kai yra bangavimas – žmonės ateina, šokinėja per bangas ir per kažkurį laiką, 40 minučių ar valandą, bešokinėjančius juos srovė nunešė į kairę ar dešinę pusę. Jie to net nepajaučia ir, grįždami atgal, jau eina per kitas vietas. Jie pilni emocijų, adrenalino, su džiaugsmu grįžta į krantą ir papuola į duobę. Papuolus į duobę, prasideda panika: pirmas vandens gurkšnis ir prasideda skendimas.“

Tokią akimirką gelbėtojų vadas sako pirmiausia stengtis nepanikuoti, ramiai išpūsti įkvėptą vandenį, stengtis sustabdyti kvėpavimą, pamėginti pereiti, perplaukti duobę ar iš jos išnerti. Duobė paprastai nėra labai didelė ar gili – apie 3 – 4 metrų skersmens ir iki maždaug 40 cm. gylio.

Gelbėtojai, sako pašnekovas, dirba ne tik jūroje, bet ir ant kranto, kur užsiima prevencija: „Yra 50 proc. tikimybė išgelbėti neblaivų asmenį vandenyje. Todėl visad sakau gelbėtojams, kad jeigu galime jį išgelbėti dar krante – taip ir bandome daryti. Poilsiautojus, kurie rėplioja kaip vėžliai iki jūros, apsukam ir bandom prašyti, kad jie paliktų paplūdimį. Kai kurie sutinka. Aiškiname, kas bus, jei jie nepaklus: atvažiuos policijos pareigūnai, išveš, gausit baudą ir bus sugadintos atostogos. Bandome susitarti.“

Palanga, poilsiautojai
Foto: Mindaugas Milinis

Veiksmai, pamačius skestantįjį: prieš priimdami sprendimą, įvertinkite savo jėgas

Prieš dešimtmetį, sako J. Pirožnikas, buvo kur kas daugiau nesupratingų, besiginčijančių poilsiautojų. Šiuo metu visi gelbėtojų ir poilsiautojų pokalbiai įrašomi, tad beprasmių ginčų mažėja, o ir paplūdimio taisyklės kuo aiškiausiai surašytos Palangos savivaldybės tinklalapyje.

Galiausiai, kaip elgtis, pamačius skestantįjį? „Pirmiausia, matant skestantįjį, reikėtų skambinti 112 arba mūsų trumpuoju numeriu 1509, jei tai nutinka mūsų saugomoje teritorijoje.“ Anot pašnekovo, žmogus, prieš nutardamas padėti skęstančiam, turi įvertinti savo jėgas. Skęstančiam, jei tik įmanoma, reikėtų numesti kamuolį, butelį, jei turite – gelbėjimo ratą, paduoti virvę ar bent šaką, kad žmogus užsikabintų ir būtų galima jį ištempti į krantą. Visgi, jei pagelbėti norintis asmuo nėra įsitikinęs, kad pavyks padėti – vietoje vieno nuskendusio tokioje situacijoje gali įvykti ir dvi tragedijos.

J. Pirožnikas sako, jog, nors gelbėjimo punktų pajūryje netrūksta, gelbėtojų nėra tiek, kad būtų galima prižiūrėti kiekvieną žmogų, todėl ir iš pačių poilsiautojų prašo atsakomybės ir sąmoningumo bei linki ne tik gero poilsio, bet ir saugoti save, nešioti galvos apdangalus, vartoti daug skysčių ir čia pašnekovas pabrėžia kalbantis apie vandenį, o alkoholio paplūdimyje ragina griežtai atsisakyti.