Viena kolonija – netoliese
Nors didįjį kormoraną, atrodo, labiau įprasta sutikti Kuršių nerijoje, Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad jie yra įsikūrę ir netoli Palangos.
„Maždaug 10-ies kilometrų ribose nuo Palangos tilto prie Plazės ežero yra 1200 lizdų kolonija. Tokio dydžio kolonija jau laikosi apie trejus metus ir nedidėja“, – sako jis. Iš viso Lietuvoje yra apie 8-9 šių paukščių kolonijos.
Kormoranai dažnai sulaukia neigiamo požiūrio ir yra kaltinami medžių džiovinimu bei žvejų skriaudimu. Ekologas mano, kad apie šiuos paukščius sklando daug mitų.
„Kormoranas yra plėšrūnas, žuvėdis. Taigi, kiek jiems yra maisto, tiek yra ir kormoranų. Daugiau nei ekosistema leidžia jų negali būti. Jie yra ten, kur gali išmaitinti palikuonis ir tiek, kiek gali būti. Jokios didesnės grėsmės jie nekelia. Be abejo, galima suprasti žuvininkystės ūkių savininkus, kurie šių paukščių nemėgsta, nes sako, kad jie vagia jų žuvį, bet laukinė žuvis nuosavybės neturi. O dėl medžių, Lietuvos kormoranai per 20 metų nudžiovino mažiau miško nei jo plynais kirtimais iškertama kiekvieną dieną“, – sako jis.
Ekologas taip pat atkreipia dėmesį, kad kormorano nudžiovintas medis nuo to neprapuola: „Jis gamtoje turi visiškai kitą vertę nei medis išvežtas į baldų fabriką ar eksportuotas į Kiniją. Nudžiovintas medis lieka gamtoje ir didina bioįvairovę, nes yra rūšių, kurios minta tik negyva mediena, o jos mūsų miškuose labai trūksta.“
E. Paplauskis sako, kad kormoranas – įdomus, archaiškas paukštis, po visiško išnaikinimo Lietuvoje vėl pradėjęs čia kurtis maždaug prieš 20 metų.
Jis teigia, kad šie paukščiai ir anksčiau buvo kaltinami neva suėda visą žuvį. Tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl ši sparnuočių rūšis prieš daugiau kaip šimtą metų buvo iššaudyta.
„Kuršių marių žvejai dažnai skundžiasi, kad trūksta stambių žuvų. Bet stebuklas yra tas, kad tų žuvų, kuriomis minta kormoranai, netrūksta ir jų nesumažėjo, – sako jis.
Ekologas mano, kad ant Palangos tilto pastebėtas kormoranas galimai serga, jis neturėtų būti mieguistas ir toks jaukus. Vis dėlto poilsiautojams dėl to daryti nieko nereikia, nes gamta susitvarko pati. Geriausia jį palikt ramybėje ir neliesti.
Minta invazine žuvimi
Klaipėdos universiteto mokslininkas Julius Morkūnas sako, kad apie penkias šių paukščių kolonijas galima rasti vien pajūryje: Kuršių mariose ir prie jūros, o didžiausia jų yra Juodkrantėje. Ten peri apie 3 tūkst. kormoranų porų. Jie taip pat įsikūrę prie Karklės, Plazės ežero, dar trys kolonijos yra Nemuno deltos regioniniame parke ir apie porą galima rasti vidaus vandenyse: Elektrėnų mariose, Aukštaitijoje prie didžiųjų ežerų.
Šiuo metu kaip tik yra tas metas, kai jaunikliai pradeda skraidyti, kai kurie kormoranai po perėjimo palieka savo kolonijas ir persikelia į kitus vandens telkinius ar nuskrenda kur netoli patyrinėti aplinkinių teritorijų. Į Lietuvą jų gali atskristi ir iš Latvijos.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas pernai tyrė, kokia Plazės ežero kormoranų kolonijos įtaka aplinkai. 15 skirtingo amžiaus paukščių buvo suženklinti siųstuvais. Mokslininkai stebėjo, kur sparnuočiai maitinasi, kiek įtakos jie gali daryti žuvų ištekliams ir ar konkuruoja su žvejais verslininkais.
Paaiškėjo, kad kormoranai nardo 7-10 metrų gylyje, o vienas jų pasiekdavo ir 19 metrų gylį. Maitintis kolonijos skrisdavo į Palangą, Nemirsetą, Kunigiškes. Mokslininkas sako, kad tyrimas parodė, jog šie paukščiai minta invazine žuvimi – grundulais. „Kolonija šių žuvų sumedžiodavo daugiau nei visi žvejai kartu sudėjus“, – kalba jis.
Vis dėlto, iš 15 stebėtų paukščių metus laiko išgyveno tik vienas suaugęs patinas, kiti buvo nušauti, susirgo arba nuskendo įsipainioję į žvejybinius tinklus.
