Sakoma, kad paprastesnės transporto priemonės už dviratį nėra. O jį iš naujo „išrandantys“ tiesiog gaišta laiką.
Vyriškis teigė, kad dviračiui panaudotą rėmą nusipirko dviračių remonto dirbtuvėse, kitas dalis taip pat sugalvojo ir įsigijo skirtingose vietose. „Ilgiausiai užtrukau, kol sugalvojau galinio vaizdo veidrodėlio konstrukciją. Tie du „ragai“ nepatiko ir buvo nepatogūs. Dabar nereikia galvos sukinėti, matau, kas vyksta už nugaros“, – sakė Algimantas.
Dviratyje palangiškis sukonstravo du vairus, kuriu vienas skirtas važiuojant ilgą atstumą, kitas, įtaisytas virš pirmojo, reikalingas poilsiui. „Pavyzdžiui, važiuojant nuo kalno, kai norisi išsitiesti ir atsilošti. Tam sugalvojau ir sėdynės atlošą, kad nugara pailsėtų“, – paaiškino savojo išradimo paskirtį ponas Algimantas.
Dviračio saugumui jis skyrė ypatingą dėmesį, todėl įtaisė galybę žibintų ir atšvaitų, kad būtų matomas iš toli. Taip pat prie vairo pritvirtino dūdelę, kurią pūstelėjus išgaunamas garsas išsyk atkreipia užsižiopsojusių dviratininkų ar pėsčiųjų dėmesį ir priverčia traktis iš kelio.
Palangiškis dviračiu važinėja kasdien ir griežtai laikosi eismo taisyklių. „Jei draudžiama važiuoti J. Basanavičiaus gatve, aš ja nevažiuoju. Pasirenku kitą maršrutą. Tie, kurie nesilaiko draudimo, elgiasi blogai“, – pastebėjo ponas Algimantas.
„Labai dažnai mano dviratį fotografuoja ir visi juo žavisi. Vienas žinomas palangiškis už jį man siūlė 1000 eurų, bet nepardaviau. Pasakiau, tegu pats susikonstruoja. Nes brangiausiai jame kainuoja ne atskiri mazgai ar konstrukcijos dalys, o mano sugaištas laikas“, – sakė palangiškis.
„Delfi“ žiniomis, Algimantas dviračio už 1000 eurų nepardavė todėl, kad buvo pasiūlyta per maža suma. Tokią sumą siūlęs „pirkėjas“ teigė, kad išradėjas už jį norėtų gauti 5000 eurų.
