Pailsėti į Smiltynę kiekvieną dieną keltu keliasi tūkstančiai klaipėdiečių ir iš kitų miestų atvažiavusių poilsiautojų. Žiemą daugelis jų važiuoja į Kopgalyje veikiantį Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą, vasarą – į pliažus. Pastarieji – vieni gražiausių ir švariausių Lietuvoje. Švarus jūros vanduo bei minkštas baltas smėlis yra pagrindiniai veiksniai viliojantys poilsiautojus.
Tačiau kurortinės vietovės statusui vien smėlio ir vandens gali neužtekti. Panašu, kad ne viskas vyksta sklandžiai ir naujo kurorto reikės palaukti ne vienerius metus, o gal ir dešimtmečius.
Nori naujo kurorto
Prie pernai garsiai skambėjusio ir vėliau staigiai nutilusio klaipėdiečių choro šiemet prisijungė ir Seimo narys Kęstutis Masiulis. Anot jo, Smiltynė arti miesto, puikus susisiekimas, graži gamta, jūra, paplūdimiai, yra lengvai išgaunamas šiltas geoterminis vanduo, bet kartu ši vieta apleista ir labiau primena Kaliningradą, o ne netoli esančią Nidą.
„Esami mūsų šalies kurortai prie jūros šiandien vasaromis yra perpildyti, todėl kyla kainos, smunka kokybė, o dalis žmonių tiesiog nebesirenka atostogų Lietuvoje. Smiltynė galėtų tapti dar vienu Lietuvos kurortu, kur derėtų gamta su poilsiui ir pramogoms pritaikyta infrastruktūra“, – sakė parlamentaras.
„Smiltynės plėtrą stabdo ypač didelis biurokratizmas, institucijų nesusikalbėjimas ir vizijos trūkumas. Štai norint atstatyti karo metais sugriautą kavinę, reikalingas bent 10 institucijų derinimas ir kiekviena mato reikalą iš savo varpinės, bet niekam nerūpi bendra nauda žmonėms. Todėl pasiūliau aplinkos ministrui klaipėdiečiui Simonui Gentvilui imtis iniciatyvos. Visų kliuvinių pašalinimas yra Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų rankose. Nes vieni teisės aktai leidžia, kiti varžo. O ministras galėtų kuruoti visą procesą“, - „Delfi“ sakė K. Masiulis.
Kelios auklės – vaikas be galvos
Šiuo metu Smiltynėje, kaip Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) dalyje, yra ne vienas šeimininkas: ta pati Klaipėdos miesto savivaldybė, KNNP direkcija, Kretingos miškų urėdija, VĮ „Kelių priežiūra“.
Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravę apie 100 klaipėdiečių. Smiltynės seniūnaitė Inga Dailidienė sakė, gyventojai seniai pageidauja, kad ši vietovė būtų tvarkoma. „Prieš keletą metų, kaip gyventojams, teko susidurti su keistu dalyku. Prašėme sutvarkyti keliuką, ar padėti išspręsti su juo susijusią problemą. Tačiau vietoje pagalbos mums, gyventojams, liepė kreiptis į miškų urėdiją. Tai mes, gyventojai, ir prašėme Savivaldybės, kad ji kreiptųsi. Negi fizinis asmuo, kreipęsis į urėdiją, sulauks dėmesio? Savivaldybė turėtų būti suinteresuota. Man pasirodė, kad tebevyrauja biurokratinis požiūris – ne man priklauso, ir aš nieko nedarysiu. Nejaučiu šeimininko rankos“, - nusivylusi kalbėjo seniūnaitė.
I. Dailidienė įvardijo didžiausią bėda – kelis Smiltynės šeimininkus, dėl kurių nesusikalbėjimo iki šiol poilsiautojus šiurpina pliažų prieigose dvokiantys iš sovietmečio paveldėti tualetai. Situacijos negelbsti pasatyti keli nauji konteineriniai, kurių tėra šeši.
Toli ir iki Kaliningrado
Išgirdusi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamai Smiltynei vėl siekiama suteikti kurortinės vietovės statusą Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aušra Feser šyptelėjo: „Išlipus iš kelto jokiu kurortu ten net nekvepia“.
Byrantys kranto sutvirtinimai, dvokiančios išvietės, išsiklaipiusios šaligatvių plytelės, po lietaus telkšantys vandens klanai, ištrupėjusi ir nuo sovietmečio nekeista, ištrupėjusi ir medžių šaknų iškilnota asfalto danga, elementarių patogumų nebuvimas. Tokia Smiltynė pasitinka poilsiautojus, išlipusius iš kelto po kelių minučių kelionės per Kuršių marias iš Klaipėdos centro. Pasiromėjus paaiškėjo, kad šioje vietovėje nėra centralizuoto vandentiekio bei nuotekų šalinimo, o šildymu gyventojai rūpinasi, kaip kuris išmano.
Todėl, pasak A. Feser, kol kas Smiltynės palyginimas su Kaliningradu nėra teisingas. „Per pastaruosius metus, ypač prieš Pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyko Rusijoje, Kaliningradas ir pajūrio miesteliai, ypač Zelenoradskas, buvo kapitaliai sutvarkyti. Jei juos lygintume net su Palanga, tai neaišku į kurią pusę būtų nusverta“, - komentavo A. Feser.
Pati idėja, pasak A. Feser, yra sveikintina. Neringos savivaldybės pavyzdys rodo, kad toje pačioje teritorijoje puikiai gali gyvuoti ir kurorto savivaldybė, ir nacionalinis parkas.
Ministras – „Už“
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, į kurį kreipėsi Seimo narys K. Masiulis, teigė dar prieš 7 metus kartu su bendražygiais įkūręs iniciatyvinę grupę „Už Smiltynę – Klaipėdos kurortą“, todėl jo paties įdirbį aktualizuojantį kolegos parlamentaro K. Masiulio pasiūlymą palaiko ir sveikina.
„Suteikiant Smiltynei kurortinės teritorijos statusą nacionalinio parko teritorijoje visi sprendiniai jau yra, todėl lieka sulaukti tik Klaipėdos miesto savivaldybės paraiškos. Kai šį užsakymą Klaipėda pateiks, mes nedelsiant užbaigsime likusias procedūras sugrąžinti į Smiltynę tarpukariu sukurtą kurortinę tradiciją“, - S. Gentvilo komentarą perdavė ministro patarėjas Marijus Gailius.
Klaipėdiečiai - trypčioja
Tačiau, panašu, kad didžiausias kliuvinys suteikiant kurortinės vietovės statusą yra pati Klaipėda. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyr. patarėjo Ričardo Zulco, praeitais metais buvo suformuota ir pateikta paraiška Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl kurortinės vietovės statuso suteikimo Smiltynei. Vyko tarpinstitucinis ministerijų ir savivaldybės pasitarimas. Paraiška buvo atmesta, nes nėra patvirtintas naujasis bendrasis planas, kuriuo ši teritorija yra išskiriama. Kitos pastabos buvo traktuojamos kaip neesminės. Taigi po bendrojo plano patvirtinimo paraiška bus teikiama pakartotinai, raštu pateiktame atsakyme dėstė R. Zulcas.
Ilgokas sąrašas
Pagal 2006 m. patvirtintą Vyriausybės nutarimą, gyvenamojoje vietovėje, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, turi būti šie inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos: karšto ir šalto vandens, šilumos tiekimo; elektros energijos tiekimo ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų); nuotekų šalinimo; kelių ir gatvių tinklas su savivaldybės tarybos patvirtintu vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašu; tolimojo ir vietinio viešojo transporto sistema, užtikrinanti gyvenamosios vietovės ar jos dalies pasiekiamumą; viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos; dviračių ir pėsčiųjų takai; viešieji tualetai; paplūdimys (-iai), atitinkantis (-ys) sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus; atviros ar uždaros slidinėjimo trasos arba prieplaukos, arba pažintiniai takai kartu su tai paslaugai teikti reikalingo inventoriaus nuoma; sveikatai palankus mikroklimatas, kurio įvertinimo kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras; savivaldybės tarybos patvirtinti darnaus judumo mieste planas ir susisiekimo komunikacijų specialusis planas, kuriuose nurodoma planuojamos ar esamos viešojo transporto sąveikos su privačiu transportu aikštelės (angl. Park & Ride, Bike & Ride), viešųjų dviračių (angl. Bike sharing) paėmimo ir (arba) grąžinimo stotys, dviračių nuomos, remonto punktai, dviračių statymo galimybės ir kita.
Tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, Smiltynėje daug ko trūksta
O, svarbiausia, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba privalo patvirtinti naują miesto Bendrąjį planą, kuriame Smiltynė turėtų būti išskirta. To kol kas nėra padaryta ir tai yra didžiausias kliuvinys.
Be to, gyvenamojoje vietovėje, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, turi būti: įgyvendinamos priemonės viešajai tvarkai užtikrinti; asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga ar jos padalinys. Artimiausia sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga ir policijos komisariatas yra Klaipėdos mieste, o policijos patruliai per Kuršių marias į Smiltynę persikelia ne kasdien.
Išsamiau susipažinus su esama situacija paaiškėjo, kad naują kurortą Lietuva turės tikrai negreit.
