Rajono, kuriuo Vilnius gali didžiuotis, praeitis: gamyklos, degtinės fabrikas ir amatininkų gyvenvietės

Pasak gidės ir alternatyvaus Vilniaus pažinimo instruktorės Astos Cicėnienės, iki pat Antrojo Pasaulinio karo Paupys vadintas Paplauja arba Paplavomis:

„Tymo kvartalo, kuris taip pat buvo Paplaujos dalis, vietoje Safjanikuose buvo apdirbamos odos, audžiama ir gyveno bei dirbo kiti smulkūs amatininkai. Teritorijoje tarp Paupio ir Aukštaičių gatvių žmonės pradėjo gyventi 17 amžiuje, bet namus statė ne visada prie upės, jie buvo chaotiškai išsimėtę“, – kalba mažiau žinomų Lietuvos lankytinų vietų populiarintoja.

Foto: Bendrovės archyvas

Paupio charakterį, anot A. Cicėnienės, visada formavo vanduo – ant Vilnios upės statyti malūnai ir dirbtuvės, kuriose gamintos kruopos, parakas, popierius bei miltai.

Žymiojo, vilniečių ir svečių akis prikaustančio „Paupio turgaus“ vietoje, sako gidė, anuomet buvo gamybinė Lipskių alaus bravoro ir degtinės fabriko zona, po to – Vilniaus elektros matavimo prietaisų gamykla. Ne veltui ir šiandieniniame „Paupio turguje“ yra „Lipskio alinė“, sujungianti praeitį ir dabartį.

„19 amžiaus 7–8 dešimtmetyje E. Lipskis su šeima čia atidarė alaus bravorą ir degtinės fabriką, panašiu metu veikė ir spynų, S. Holšteino odų išdirbimo fabrikai. Pastarasis kitu, J. Vito, pavadinimu, veikė ir visą sovietmetį. Na, o Lipskio fabriko vietoje sovietmečiu buvo Vilniaus elektros skaitiklių gamykla. Ir tik atkurtos Nepriklausomybės laikais pasikeitė rajono veidas, mat pramonės teliko mažas trupinėlis. Dabar tai – didžiausios konversijos Vilniuje pavyzdys, teigiamas ir sektinas“, – kalba gidė, socialiniuose tinkluose aktyviai kviečianti atrasti savo kraštą.

Kas tais laikais gyveno rajone, kuris dabar – vienas prestižiškiausių Vilniuje? „Uždarius gamyklas, gyvenamasis plotas buvo blogos būklės, panašiai kaip Užupyje, tai ir gyventojai tie, kuriems tokios gyvenimo sąlygos tiko – ne itin turtingi, studentai. Yra ir tokių, kurie gyvena dar nuo tarpukario laikų. Dar anksčiau čia kūrėsi amatininkai ir šiek tiek prakutę pirkliai“, – pasakoja A. Cicėnienė.

Kaip gimė idėja, pritraukianti tūkstančius akių? Tendencijos perimtos iš JAV

„Paupio turgus“ – akimirksniu į Madrido ar Lisabonos skersgatvį nukelianti vieta viduryje Vilniaus. Tikėtina, jog artimiausiais metais būtent čia užkąsti, atsipūsti ir pasigrožėti vaizdu užsuks ne tik miesto svečiai, bet ir patys vilniečiai. Turgaus idėjos sumanytojai ir įgyvendintojai – viena didžiausių šalyje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kurianti bendrovė „Darnu Group“, plėtojanti visą Paupio rajoną.

Paupys
Foto: Bendrovės archyvas

„Siekiame būti pionieriais, pirmieji pristatyti šiuolaikiškas idėjas ir drąsiai žengti į nepelnytai užmirštas teritorijas, ypač kai jos – pačiame Vilniaus senamiestyje. „Paupys“ – didžiausias konversijos projektas sostinės širdyje – tokių teritorijų, tikėtina, daugiau nebus. Iki rajono statybų pabaigos dar liko maždaug dveji metai, tačiau jau dabar žmonės atradę „Paupį“ kaip laisvalaikio, gyvenimo ir darbo erdvę. Smagu, kad mūsų sumanymas „maišyti“ įvairias funkcijas pasiteisino ir suteikė gyvybės ne tik visam rajonui, bet ir Vilniaus senamiesčiui“, – pasakoja „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.

Pasak pašnekovės, idėja Paupyje įrengti „Paupio turgų“ gimė remiantis geriausiais vakarietiškos kultūros modeliais ir šis turgus – išskirtinis visoje Lietuvoje: „Tai iš JAV į Europą atkeliavusi neįpareigojančių valgymo erdvių (angl. food hall) mada, išsiskirianti savo koncepcija, modernia bendravimo ir renginių erdve bei nuomininkų struktūra. Tokie turgūs populiarūs pasaulyje, Londone atrasite „Harrods“, Lisabonoje – „Times Out Market“, Madride veikia „San Miguel“ turgus“.

Turbūt kiekvieną lankytoją nustebina žaliuojanti oazė su beveik 1300 augalų ir pagrindinę turgaus sieną puošiantis didžiulis menininko Jurgio Tarabildos piešinys. Pastato architektūrą, anot S. Survilaitės-Mekionienės, padiktavo industrinė Paupio istorija, o išskirtiniu interjeru ir apšvietimu rūpinosi architektūros studija „Plazma“.

Foto: Saulius Žiūra

Prekiauti šiame turguje gali ne visi: egzistuoja keli reikalavimai

„Paupio turguje“ didelis dėmesys skiriamas ne vien skonių įvairovei, bet ir tam, kas vyksta „aplink maistą“. „Sukurta ypatinga erdvė, kurioje norisi ne vien greitai pavalgyti ir apsipirkti, bet užtrukti kiek ilgiau, susipažinti ir pabūti su kitais maisto mylėtojais, apsikeisti gastronominėmis idėjomis, atrasti kiekvieną kartą kažką naujo. Dėl pandemijos ribojimų atsisakėme startuoti su planuotais renginiais, bet vasaros šiokiadieniais jau kviečiame lankytojus praleisti vakarus su gyva muzika, o rudenį, jei situacija leis, organizuosime maisto edukacijos renginius, įvairias parodas, pokalbius“, – pasakoja pašnekovė.

Rudenį žadama pristatyti ir „Turgaus dieną“: šeštadieniais čia atvyks ūkininkai su savo užauginta produkcija. Taigi, net tikriems „Paupio turgaus“ fanams kiekvienas savaitgalis dovanos kažką naujo.

Kas tie „išrinktieji“ prekybininkai, galėję papulti į kone įspūdingiausią šalies turgų? Anot S. Survilaitės – Mekionienės, krautuvėlėms buvo keliami du pagrindiniai reikalavimai – šviežumas ir kokybė. Apsilankę turguje rasite nuo šviežios duonos, kokybiškos mėsos ar žuvies iki geriausio ir apdovanojimus pelniusio alyvuogių aliejaus. Restoranai pasirinkti taip pat ne atsitiktinai:

„Pretenduoti galėjo visi, bet restoranų ir krautuvėlių bendruomenė buvo kuriama tikslingai. Norėjome, kad būtų ir patikimų, žinomų ir patirties turinčių šefų bei naujų ir negirdėtų, bet užtikrinančių aukštą maisto kokybę. Čia yra ir jau savo klientų ratą turinčių vietų pavalgyti, kaip „Druska Miltai Vanduo kepykla“ ar „Chačapuri“. Bet taip pat rasite naujų restoranų, pavyzdžiui ispaniškos virtuvės atstovus „La Paella“ ar japoniškų patiekalų restoraną „Yakitori Grill““, – sako S. Survilaitė-Mekionienė.

Artimiausi metai Paupyje: „Paupio darboteka“ ir menas po atviru dangumi

Nors Paupio rajonas dar tik kuriasi, tačiau akivaizdžiai tampa vienu didžiausių sostinės traukos centrų. Šią vasarą nusimato ir dar daugiau naujienų. „Šiuo metu dirbame su septyniais Lietuvos menininkais, kurių darbų dalis jau šį rudenį „pasibarstys“ po visą Paupio rajoną – pakviesime į meno galeriją po atviru dangumi“, – kalba pašnekovė.

Foto: Organizatorių nuotr.

Kas artimiausiais metais dar laukia Paupio? Pasak S. Survilaitės- Mekionienės, kitąmet duris atvers naujos kartos verslo centras „Paupio darboteka“, bus baigtas šeštasis gyvenamasis kvartalas, o 2023-aisiais iškils ir nauji pastatai Aukštaičių bei Paupio gatvėse. „Dėl gerai apgalvotos rajono infrastruktūros, gamtos ir miesto balanso, Paupys, tikiuosi, yra ir išliks vienas patraukliausių Vilniaus rajonų gyvenimui bei darbui“, – viliasi pašnekovė.

Besidomintiems istorija–penkios vietos, kurias privalu surasti Paupyje

Keliaujantiems apsižvalgyti į Paupį ir papietauti gražiajame turguje, alternatyvaus Vilniaus pažinimo instruktorė A. Cicėnienė išskiria dar penkias vietas, kurias būtina aplankyti ir miesto svečiams, ir patiems vilniečiams, jei kartais kuris objektas iki šiol nebuvo apžiūrėtas:

Foto: Organizatorių nuotr.

Paupio tiltas: „Šis tiltas sujungė Užupį ir Paupį 1882 m. Tai yra saugomas industrinis paveldas, nes geležinės konstrukcijos labai kokybiškos ir atspindi tuos laikus, kai neapsikentusi nuolatinių potvynių, vietinė valdžia investavo į kokybiškas ir ilgaamžes medžiagas i(ki 19 amžiaus pabaigos tiltai per Vilnią buvo mediniai). Paupio (Paplaujos) tiltas jungė Paupio pirmąją – nuo Angelo iki Tilto - ir Paupio antrąją gatves – nuo tilto į Paupio gilumą“.

Misionierių vienuolyno ir bažnyčios ansamblis:„Tai – vienas iš svarbiausių kompleksų, dėl ko UNESCO pripažino, kad Vilniaus senamiestis turi išskirtinę visuotinę vertę. Bažnyčios rekonstrukcija ir pritaikymas visuomenės poreikiams jau prasidėjo.“

Foto: Organizatorių nuotr.

Tymo kvartalas automobilių stovėjimo aikštelės ir Maironio gatvės vietoje: „Tai – visas sovietmečiu pradingęs kvartalas, kuriame atsidūrė daug ardomos Vokiečių gatvės griuvenų. Tymo kvartalą juosusios Vilnios atšakos irgi nebesimato, tik žaliosios juostos aplink automobilių stovėjimo aikštelę žymi jos vietą.

Saksų sala už naujojo tilto prie Bernardinų kapinių link Zarasų gatvės: „Salos pėdsakų čia nelikę – nei vandens kanalų, nei atvirų vietų, viskas užstatyta, bet tikrai gražūs namukai Aukštaičių gatvės pabaigoje, keli (Aukštaičių g. 15 ir 17) visai neseniai įtraukti į kultūros vertybių registrą.“

Holšteino gyvenamasis namas (Paupio g. 28): „Tai – istorizmo pastatas, vietinių vadinamas „rūmeliu“, vienintelis toks istorizmo pavyzdys Paupyje.“