Vanduo – kiek ir kada?

Visur rašoma apie tai, kiek daug jo reiktų išgerti. Kitur – kad visgi nepadauginti. Tai kur tiesa? Apskaičiuoti, medikų teigimu, gana paprasta. Jūsų svorį reiktų padauginti iš 35-37 mililitrų – taip gausite kiekį, kurį derėtų išgerti per dieną. Pavyzdžiui, jei sveriate 65 kilogramus, turėtumėte per parą išgerti maždaug 2,2-2,4 litro vandens. Taip pat svarbu atsižvelgti į savo savijautą ir aplinkybes: karštą dieną ar sportuojant vandens norėsis daugiau.

Dar vienas mitybos pokyčio triukas: kaskart pajutus, kad norėtųsi ką nors užkąsti, atsigerti. Jeigu išgėrus stiklinę vandens ir palaukus dešimt minučių alkis nepraeina – tada tikrai verta pagalvoti apie maistą. Bet reikalas tas, kad dažniausiai praeina, nes žmonės linkę painioti alkio ir troškulio pojūčius. Taip pat po stiklinę vandens gerai išgerti pabudus ir prieš einant gulti, nes miegant kūnui pristinga skysčių.

Foto: Shutterstock

Užkandžiai po valgių

Užkandžius laikas pradėti skaičiuoti kaip valgymus – tai dar vienas ryškus pokytis. Nors daug metų girdėjome raginimus valgyti bent penkis kartus per dieną – tai yra, užkąsti tarp trijų pagrindinių valgymų – pasirodo, tai tinka ne visiems žmonėms. Medikų teigimu, dažnas valginėjimas kai kuriems tik apsunkina virškinimą ir žadina nenuilstančią insulino gamybą. Tam tikri tarpai, poilsis skrandžiui ir visai virškinimo sistemai turi būti.

Sveikiausia būtų atrasti savo laiką: valgyti kas 3, kas 4 ar kas 5 valandas. Ir laikytis trijų pagrindinių valgymų: pusryčių, pietų, vakarienės. Pavakariams galima suvalgyti ką lengvo, tinkamo antrai dienos pusei: varškės, vaisių ar šviežių daržovių be padažų, riešutų.

Vaida Kurpienė „Delfi Plius“ laidoje teigė, kad jeigu po pietų norisi ko nors skanaus arba apskritai dienos metu norisi daug saldumynų, užkandžiauti angliavandeniais, gali būti, kad tiesiog neišsimiegojote. Valgyti neskubant, rytinėje dienos dalyje suvartoti pakankamai kalorijų, nepadauginti kavos – tai atsakymai, kaip išvengti savęs budinimo/tonizavimo saldumynais ir nesveikais užkandžiais.

Asociatyvioji nuotr.
Foto: Shutterstock

Vakare – stop

Jeigu pusryčių nauda žmogui vis įrodoma tyrimais, vakarinio valgymo stabdžius specialistai seniai ragina nuspausti. Tai nereiškia badauti nuo 18 valandos, jei gulti einate, pavyzdžiui, tik 12 nakties. Tačiau 2-3 valandas iki ėjimo miegoti turėtų būti paskutinis jūsų valgis.

Kai kurių gydytojų teigimu, apie 20 val. kasa liaujasi aktyviai veikusi, gaminusi fermentus, ir „eina miegoti“. Todėl nederėtų jos ir viso organizmo apkrauti papildomu darbu. Jei vakare nueisite gulti ne pilnu pilvu, tikriausiai ryte atsibusite alkanesni pusryčiams. Be to, nebus naktinio pilvo pūtimo ir rytinio baliono vietoje pilvo jausmo.

Asociatyvioji nuotr.
Foto: Shutterstock

Pačios paprasčiausios taisyklės

Jas žinome visi, bet visgi dažnai užmirštame. Tad pasikartokime. Pusryčiams: daugiau grūdų, angliavandenių, pietūs lengvi, tarkime, sriuba, salotos, vakarienei – patiekalas su daržovėmis, baltymai, žuvis ar paukštiena. Truputį daugiau kaip 2 litrai vandens per dieną, vietoje nesveikų užkandžių – švieži vaisiai ar riešutai, jokio naktinio valgymo ir pasistenkite, kad bent pusę bet kurios valgomo maisto porcijos sudarytų daržovės.

Kai piktinamės, kad tam tikras mitybos būdas ar planas neveikia, tai dažniausiai todėl, kad nesilaikome jo nuosekliai. Bet išbandyti paprasčiausią tvarkingą, daugelio medikų ir dietologų rekomenduojamą mitybą, pritaikant valgymo valandas ir pagrindinius jos principus savo gyvenime, tikrai verta. O po mėnesio pasakykite – kokį pokytį patyrėte?

Asociatyvioji nuotr.
Foto: Shutterstock