Geriausiai karščius slopina ne ledai ir kondicionieriai

Iliustracijoje, kuria pasidalino feisbuko grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“, matomi temperatūros skirtumai tarp nepjautos žolės, nupjautos žolės ir žemės paviršiaus be žolinės dangos.

„Jeigu šalia būtų šaligatvis ar asfaltas, skaičiai dar įspūdingiau atrodytų. Vaizdas turėtų padėti geriau suprasti tiems, kurie nesupranta, kodėl Vilniuje ir kitur vis dažniau renkamasi nepjauti žolės ten, kur nėra būtinybės tą daryti. Tokių vietų, kur žolės pjauti nereikėtų, yra nemažai: nepopuliarios pievos, skiriamosios juostos, kalvos ir t.t. Belieka tik pasikartoti, kad geriausiai karščius slopina ne ledai ir kondicionieriai, o aukšti medžiai ir žolė“, – aiškinama grupės paskelbtame įraše.

Remdamiesi šiuo pavyzdžiu, įrašo autoriai tęsia, jog „trinkelizacija ir taip vadinamų šluotų (miesto medžių veislės su maža laja) sodinimas visai negelbėja kovoje su vasaros karščiais ar oro taršos problemomis miestuose“.

Sulaukus reakcijų, nejaugi dėl to miestuose nereikėtų pjauti žolės, įrašas netrukus papildytas autorių komentaru.

„Žolę mieste pjauti reikia, bet nereikia jos brūžinti visur ir visada. (…) Dažnai lankomuose parkuose, skveruose, prie namų žolę pjauti reikia. Jos pjauti nereikia skiriamosiose juostose, sunkiai prieinamose vietose (pvz. žiedas, kalvų šlaitai, retai lankomi laukai, pievos ir t.t.). Nuotraukose – nušienauta skiriamoji juosta, kur joks žmogus šiaip neina. Tokių vietų tikrai nereikia skusti arba apsiriboti 1 kartu į metus“, – rašoma po iliustracija.

Vejos ir pievos pačios sau sukuria šešėlį: miestuose jų turi būti daugiau

Šia tema Delfi kreipėsi ir į Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininką, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto profesorių Gintarą Stauskį. Anot jo, įraše iškelta tema išties svarbi.

„Paprastai ši tema iškyla vasarą, kuri pagal kaitrą Lietuvoje panašėja į pietų kraštų situaciją.
Kietosios dangos dėl jų didelio tankio sukaupia didesnį energijos – šilumos kiekį, nei natūralios, pavyzdžiui, medis, skalda, žvyras ir kitos. Vejų ir pievų temperatūra yra ryškiai žemesnė, nes jos pačios sau sukuria šešėlį, nuolat garina vandenį, o žemės paviršiaus šilumos talpa yra didžiulė”, – aiškina G. Stauskis.

Anot jo, pagrindinė priemonė, naudojama visose pažangiose šalyse, yra kietųjų dangų kiekio mažinimas, nereikalingų trinkelių plotų eliminavimas, pakeičiant juos pievomis ir vejomis.

„Apsaugoti pastatus nuo perkaitimo taip pat padeda apželdinti stogai. Tokia žolelė, kaip šilokai, auga tiesiog ant žvyro ar skaldelės pabarstų ant stogo. Daug lemia ir tvarus lietaus nuotėkų tvarkymas: vietoje suleidimo į kanalizaciją, jos turėtų būti nukreipiamos į teritoriją, formuojant latakus, upelius ir laikinus baseinėlius. Gražu ir naudinga, kaip sakė Platonas“, – priemones nuo perkaitimo įvardija jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)