Gamtininkas paaiškino, kodėl taip sunku atsiginti uodų: dažnas kartoja tą pačią klaidą

Erzinantis niežulys uodo įkandimo vietoje turbūt pažįstamas kiekvienam, mėgstančiam vakarus leisti gamtoje. Tačiau turbūt esate pastebėję, jog vieni žmonės uodus traukia labiau, nei kiti? Apie tai, ką tokio patrauklaus mumyse atranda uodai, kaip tampama „išrinktaisiais“ ir kokiais būdais išvengti nepageidaujamo uodų dėmesio, kalbame su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi.

Uodų patelės „išrinktuosius“ atsirenka pagal kvapą

Vienas iš uodus traukiančių veiksnių – žmogaus iškvepiamas anglies dvideginis. Uodų polinkį dažniau taikytis į tam tikrus žmones tiriantys mokslininkai daro prielaidą, jog daugiau anglies dvideginio iškvepiantys aukšti, nutukę, alkoholio vartoję ar sportavę žmonės bei nėščiosios gali greičiau atsirasti uodų taikinyje. Taip pat nustatyta, kad kraujasiurbius dažniau traukia dideli ir tamsūs objektai, tad tikėtina, kad šviesiai apsirengęs žmogus uodams bus mažiau įdomus.

Tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia dar nėkart negirdėjęs apie atvejus, kuomet uodai tam tikrus žmones būtų linkę aplenkti – daugiau ar mažiau, nuo šių kraujasiurbių gamtoje kenčia kiekvienas. Vis dėlto, jis pažymi, kad kai kuriuos žmones uodai išties skriaudžia labiau.

„Uodų patelėms reikia kraujo: tik gavusios tokio maisto, jos gali subrandinti kiaušinėlius ir pratęsti giminę. Įprastai jų taikinyje atsiduria šiltakraujai žinduoliai. Kalbant apie žmones, esame labai skirtingi, ir kai kas bando sieti uodų meilę ar nemeilę kitiems su kraujo grupėmis. Tačiau svarbiausias išskirtinumas – mūsų kvapai, ypač prakaitas“, – teigia gamtininkas.

Jis tęsia, jog uodai pirmiausia pajunta mūsų šiluminę energiją ir kvapus, kurie vabzdžiams gamtoje lengvai užuodžiami net per 100 metrų atstumą. Todėl dažnas poilsiautojas nusistebi, kaip dar nė nespėjęs įsipatoginti gamtoje yra apsupamas pulko uodų.

„Mūsų patrauklumas uodams priklauso nuo prakaito koncentracijos. Visi esame skirtingi, kiekvieno prakaitas fiziologiškai yra kitoks, kiekvienas turi savo kvapą. Praktiškai nėra tokių žmonių, kurių uodai negertų, kurie uodų netrauktų. Yra pasvarstymų ir statistinių bandymų susieti tai su kraujo grupėmis, bet aš negalėčiau to teigti. Uodams kur kas svarbesnis žmogaus kvapinis tonas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.

Tinkama apsauga galima pasirūpinti ir nenaudojant repelentų

Leidžiant laiką gamtoje, kur uodų dėmesys gali būti itin įkyrus, dažnas ginasi specialiai apsaugai nuo uodų skirtais repelentais. Jie turi citrinžolių, gvazdikėlių, pelargonijų ar citrinakvapių eukaliptų kvapo, kuris uodams nemalonus. Taip pat kraujasiurbius sėkmingai atbaido acto, benzino, ar laužo kvapas. Pats gamtininkas teigia repelentų vengiantis ir siūlo šias priemones rinktis tik tuomet, kai esate labai jautrus uodų įkandimams.

„Repelentai veikia, tačiau atminkime, kad ant savęs dedame tai, kas net uodui nepatinka. Tik reikėtų labai saugoti veidą, akis, nes su prakaitu gali vėliau įtekėti. O jei anksčiau esate nukentėję nuo uodų ar mašalų, kurie odoje išgraužia mažas žaizdeles, ant viršaus užpurškus repelentų tose vietose gali atsirasti alerginės pūslės. Tas agresyvaus kvapinio lauko sukūrimas aplink save nemalonią aplinką sukuria ne tik uodams, bet ir mums patiems“, – sako S. Paltanavičius.

Tiems, ką gali atgrasyti cheminė repelentų sudėtis, gamtininkas primena, jog pastaruoju metu atsiranda ir natūralaus pagrindo repelentų, pavyzdžiui, su pelynu. Vis dėlto, specialūs repelentai – ne vienintelis būdas apsisaugoti nuo uodų, tad kiekvienas galintis pasirinkti sau patogiausią apsaugą.

„Jei jau dabar, ypač šiuo metu, vykstate vakaroti kur nors prie ežero ir esate labai jautrus uodams, galite paprasčiausiai rinktis uždarus rūbus. Be to, būna paprastos kepurės su tinkleliu, kuris tikrai gerai apsaugo veidą, ausis, sprandą. Žinoma, kad tokios priemonės yra sveikesnės“, – teigia gamtininkas.

Vis dėlto, jei nusprendėte nuo uodų gintis repelentais, S. Paltanavičius pabrėžia, kad jie taip pat sėkmingai veiks ir purškiami ne ant nuogo kūno, bet ir ant rūbų, o tai būtų ir sveikiau. O štai įsitikinimą, jog didesnis repelento kiekis sėkmingiau atbaidys kraujasiurbius, S. Paltanavičius vadina klaidingu.

„Viskas, kas naudojama su protu, nekenkia. Tik svarbu įsidėmėti, kad vabzdžiai jaučia ne repelento kiekį, bet jo sudėtį, ir tas mažas jo daleles. Kartais mes labai daug norime ir galvojame, kad kuo daugiau pilsime, tuo geriau bus, bet čia nieko panašaus nėra“, – įspėja gamtininkas.