Ančios ežero pusiasalyje įsikūrusį Veisiejų miestą būtų galima pavadinti idealia vieta švęsti Jonines, bet šįkart jo seniūnas Zenonas Sabaliauskas sakė rimtai abejojęs, ar šventės neteks nutraukti. Nes apie 20 val., kai jau pradėjo rinktis renginio dalyviai, užklupo tikra atogražų audra, vertusi medžius ant prekybininkų palapinių ir ne kartą nutraukusi elektros teikimą.

Joninės Veisiejuose
Foto: Romas Sadauskas - Kvietkevičius


Vis dėlto dzūkai nepasidavė – susibūrę dengtoje parko scenoje šoko ir dainavo, kol stichijos šėlsmas nutolo į šalies gilumą. Susirinkusiems veisiejiečiams ir miestelio svečiams koncertavo fokloro ansambliai „Packavėlė“ ir „Liktorėlis“, kapela „Veisieja“, tautinių šokių kolektyvas „Trepsiukas“, svečiai iš Grigiškių.

„Atvažiavom iš sodybos, nes ten irgi medžiai virsta, elektros nėra, tai negi tūnosim vieni tamsoje. Būryje linksmiau, negi Joninės liks neatšvęsto“, – sakė Rasa, į Veisiejus atskubėjusi iš kaimyninės Druskininkų savivaldybės.

Veisiejų Joninių organizatoriams kasmet vis sunkiau prisikviesti į sceną bent kelis Jonus ir Janinas, kuriuos apdovanojo Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė. Ne todėl, kad dzūkai būtų tokie nedrąsūs, bet dėl tos priežasties, kad Jono vardas, kažkada buvęs labai populiarus, dabar šiame krašte tapo retenybe. Šį kartą tarp garbingo amžiaus Jonų ir Janinų atsistojo tik vienas Jonukas.

Kai atėjo metas į Ančią išplukdyti vainikus, lietus visai nurimo. Į pontoninę prieplauką sulipus gausiam šventės dalyvių būriui, ji netikėtai pasviro būtent tą akimirką, kai prie vandens lenkėsi rajono merė ir seniūnas. Vis tik jiems abiem pavyko išsilaikyti neįkritus į ežero gelmę – sušlapo tik kojas.

Foto: Romas Sadauskas – Kvietkevičius

O daugiausia žmonių į Veisiejų dvaro parką susirinko tuomet, kai visos Joninių apeigos jau buvo pasibaigę, bet į sceną dainuoti išėjo Radži Aleksandrovičius.

„Važiavau pas jus per tokį pragarą, kad sunku apsakyti. Bet kitaip negalėjau, nes 8 mėnesius negalėjau koncertuoti ir labai pasiilgau publikos“, – kalbėjo dainininkas.