Po karantino duris vėl atvėrę restoranai, kavinės ir barai jau sulaukė patikrų. Daugiausia mokesčius nuslėpti verslų įsikūrę Vilniuje ir Palangoje. Tokias išvadas pateikia Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Tarnybos specialistai pastebi, kad „patogiausiu“ mokesčius nuslėpti maistu tampa šaltibarščiai ir cepelinai bei gaivieji gėrimai.

Anot Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (KAVMI) Kontrolės departamento direktorės Vidos Okuličienės, patikrinus 300 įmonių apie 80 procentų iš jų užfiksuoti pažeidimai.
Savaitgalis Palangoje

„Nerimą kelia ženklai, kad karantininiu metu mokesčių mokėtojų elgsena buvo priešinga, nei iki karantino. Pažeidimai yra susiję su pajamų neapskaitymu. Aštuoni iš dešimties mokesčių mokėtojų daro pažeidimus ir pagrinde tai susiję su pajamų neapskaitymu. Pagrindinis būdas išlieka čekių nedavimas, tačiau matome, kad naudojant elektroninius kasos aparatus nebesimato fiskaliniuose aparatuose kai kurių produktų. Taip didina sąnaudas ir mažina pardavimo pajamas. Dažniausiai slepiamos pajamos nuo didžiausia pridėtinę vertę duodančių patiekalų. Tai šaltibarščiai, cepelinai, gaivieji gėrimai, kur labai maža savikaina ir didelė kaina“, – sako V. Okuličienė.

Anot pašnekovės, penkerius metus situacija gerėjo, o štai karantinas ėmė keisti verslo elgesį. V. Okuličienė neslepia, kad dar pirmo karantino apie 70-80 procentų mokesčių mokėtojų pateikė duomenis, kad pajamos smuko apie 30 procentų. Vasarą, kai karantino sąlygos buvo sušvelnintos, pardavimai vėl pradėjo augti. Praeitą vasarą apie 47 procentų mokėtojų pasiekė 2019 metų lygį ir net viršijo. Mūsų regione maitinimo paslaugas teikiantys mokėtojai našesni. Palanga ir Neringa turėjo apie 25 procentų augimą praėjusią vasarą, lyginant su 2019 metais. Dabar verslas įsigudrino spėlti pajamas net gaudami atsiskaitymus per išmaniąsias programėles, tačiau mokesčių inspekcijos specialistai jau puikiai gali patikrinti, kaip juda ir kada „prapuola“ pinigai.

Į mokesčių inspektorių akiratį pateko per karantiną itin išpopuliarėjusi maisto išvežiojimo paslauga.

„Per 2020 ir 2021 metus mes nustatėme apie du milijonus septynis šimtus neapskaitytų pajamų, tai vien iš išvežiojamosios prekybos yra nustatytas milijonas septyni šimtai neapskaitytų pajamų. Kaip pavyzdį paminėsiu įmonę, kuri įsteigta praėjusių metų balandžio mėnesį ir per aštuonis mėnesius jau neapskaitė dviejų šimtų tūkstančių eurų“, – V. Okuličienė sako apie vis įžūliau nebijančius elgtis naujuosius verslininkus.

Savaitgalis Palangoje

Išmaniosiose mokesčių mokėjimo sistemoje specialistai jau mato kur kas daugiau, nei mano kai kurie mokesčių vengiantys verslininkai. Tyčiniai išlaidų didinimai ne taip lengvai jau paslepiami, be to, stebima, kiek sąžiningai naudojamos karantino metu suteiktos finansinės pagalbos verslui.

Dar viena sritis, kur verslas piktnaudžiauja – tai oficialiai nerodoma tikroji darbuotojo alga arba dokumentuose darbuotojas nė „neegzistuoja“.

„Darbuotojai gauna ir mažiau nei minimalius atlyginimus. Gauname ir pranešimus apie nelegalius darbuotojus, tai tikrai nemažas skaičius – visoje Lietuvoje patikrinus 30 įmonių nustatėme 27 darbuotojus per gana trumpą laiką“, – dalijasi informacija V. Okuličienė.

Anot KAVMI viršininko Audriaus Morkūno, mokesčius nuslėpti bandančios įmonės elgiasi itin įžūliai – tikrinant antrą, ar trečią kartą vėl nustatomi pažeidimai.

„Trisdešimt įmonių, kur mes pakartotinai apsilankėme, vėl 70 procentų jų neapskaitė pajamų. Tai jau vadovo atsakomybė ir baudos jiems yra didesnės, nei darbuotojams. Tikimės, kad verslininkai pagaliau sukrus, nes tokia situacija daugiausia yra Vilniuje ir Palangoje“, – sako A. Morkūnas.

Pašnekovas neslepia, kad stebint situaciją, ji neramina, mat penkerius metus verslas po truputį ėjo iš šešėlio. Karantinas pakeitė žmonių elgseną, tad jei esate iš sąžiningų pirkėjų, atidžiau stebėkite čekius, ypač, poilsiaudami.

Mokesčių inspekcijos atstovai neslepia, kad kai tik bus panaikintas karantinas, patikrinimai pajūrio regiono kavinėse ir apgyvendinimo vietose, dar labiau suaktyvės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (128)