Tuputiškių serpantinas
Nors žodis „serpantinas“ asocijuojasi su kalnuotomis šalimis, vieną serpantiną galima aplankyti neišvažiuojant iš Vilniaus. Tai yra akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas. Jis buvo nutiestas XX amžiaus pradžioje ir sujungė Aukštutinį Pavilnį su Žemutiniu. 1997 metais serpantinas įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Jį rasite Žiedų gatvės atkarpoje Pavilnių regioniniame parke. Žinoma, Tuputiškių serpantinas nei ilgiu, nei vingiuotumu negali lygintis su Sakartvelo ar Graikijos serpantinais, bet tai objektas, kurį drąsiai galima įtraukti į savaitgalio išvyką po Vilnių ir jo apylinkes.
Unikalus paminklas iš išlydytų centų monetų
Paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui Gedimino prospekte prie Lietuvos banko pastato sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Ši skulptūra neįprasta dėl kelių priežasčių: ji yra viena iš keliolikos „kalbančių“ Vilniaus skulptūrų, kuomet išmaniuoju telefonu nuskenavus prie skulptūros esantį kodą, galima ją prakalbinti. Na, ir dar vienas ypatingas faktas, kurį žino ne visi vilniečiai – paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Iš viso jam sukurti prireikė apie 75 tūkstančių centų monetų. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš išlydytų monetų. Apžiūrėję paminklą, būtinai užsukite į šalia esantį Pinigų muziejų. Apsilankymas jame nemokamas, o interaktyvi ekspozicija maloniai nustebins daugelį.
Siauriausios Vilniaus gatvės beieškant
Lietuvos rekordų knygoje užfiksuota, jog siauriausia Vilniaus gatvė yra Skapo. Šios gatvės siauriausia dalis yra vos 1,98 m pločio. Ko gero, mažai vilniečių žino šios gatvės vardo kilmę. Stanislovas Jokūbas Skapas XVI amžiuje buvo karališkas sekretorius-iždininkas, nusipirkęs šioje vietoje namus.
Tiesa, yra besiginčijančių, kad Vilniuje yra dar siauresnių gatvių. Pavyzdžiui, praėjimas tarp namų Savičiaus gatvėje šalia M.K. Čiurlionio namų (įėjus į kiemą sukti dešinėn, praeiti siauru tuneliu ir minimas praėjimas bus kairėje). Iš tiesų minėtasis praėjimas labai siauras, mažiau kaip metro pločio, tačiau visgi tai tėra perėja tarp namų, o ne siauriausia Vilniaus gatvė.
Meilės tunelis
Jeigu paklausite Vilniaus senbuvių apie Meilės tunelį, galite nieko nepešti – anksčiau šis žavus Vilniaus kiemas ir praėjimas tarp dviejų namų buvo vadinamas Nykštukų perėja. Tai yra tarp dviejų namų esantis pasažas, kuriuo aukštesnis žmogus praeis tik gerokai pasilenkęs. Pastaruoju metu ši vieta imta vadinti Meilės tuneliu ir sklando legenda, kad praėjus jį susikibus rankomis, meilė taps dar karštesnė. Kaip ten bebūtų, vieta iš tiesų ne visiems žinoma, bet tikrai verta dėmesio. Tunelis slepiasi tarp Pranciškonų ir Vokiečių gatvių. Lengviau jį surasti einant Pranciškonų gatve ir pasukant į kiemą su dideliu bromu.
Vėjo malūnas vidury miesto
Romantiškai mojantys sparnais vėjo malūnai Lietuvoje nėra dažni. Sakoma, kad daugiausiai jų yra Šiaurės Lietuvoje, ypač Pakruojo krašte. Tačiau ar esate aplankę vilnietiškąjį – Pilaitės – malūną? Jis pastatytas Piliakalnio gatvėje, yra keturių aukštų, apie 16 metrų aukščio. Šį malūną XX amžiaus pradžioje Šakių rajono Liepalotų kaime pasistatydino vienas iš JAV grįžęs praturtėjęs ūkininkas. Sovietiniais laikais vėjinio malūno variklis buvo pakeistas į elektrinį, vėliau malūnas merdėjo, kol 2003 metais buvo išardytas ir atvežtas į Pilaitę. Čia atgimęs naujam gyvenimui malūnas laukia smalsuolių. Jame vyksta edukacijos ir renginiai.
Kaklaraiščių tiltas
Ši neeilinė Vilniaus vieta yra įrodymas, kad patrauklūs turistiniai objektai gali gimti čia ir dabar, tam užtenka ir vieno žmogaus iniciatyvos. Virš sostinės vakarinio aplinkkelio esantis pėsčiųjų tiltas Karoliniškėse ypatingas tuo, kad ant jo kybo daugybė spalvingų kaklaraiščių. Pirmieji kaklaraiščiai ant tilto buvo užrišti 2015 metais, vėliau juos keitė nauji, tradiciją kabinti nereikalingus kaklaraiščius perėmė visi neabejingi vilniečiai. Taigi, jeigu ateisite pasivaikščioti šiuo tiltu, prieš tai atlikite namų darbus – gal ir jūsų spintoje liūdi koks niekam nereikalingas kaklaraištis?
Seniausia Vilniaus liepa ir Sapiegų parkas
Sapiegų parke auganti liepa yra seniausia Vilniuje – tą liudija šalia jos esantis informacinis stendas. Manoma, kad liepos amžius yra daugiau kaip 300 metų. Ją rasite netoli pagrindinio įėjimo į Sapiegų parką. Gyventojų pastangomis Sapiegų parke išliko senieji medžiai – jų paunksmėje vėsu net karščiausią dieną. Išvykai į Sapiegų parką skirkite bent kelias valandas ir neskubėdami aplankykite visus čia esančius traukos objektus – ir šimtmečius stovinčius Sapiegų rūmus, ir visai neseniai įsikūrusią Miesto laboratoriją, kuri garsėja originaliomis tvarios gyvensenos idėjomis.
Gatvės menas po atviru dangumi
Jeigu norite atnaujinti savo gražiausių instagramo nuotraukų galeriją – keliaukite į Vytenio gatvėje esančią unikalią meno galeriją po atviru dangumi „Open Gallery“. Naujamiestyje tarp namų pasislėpusi vieta yra ypač įdomi ir fotogeniška – čia rasite gatvės meno darbų ant pastatų sienų, instaliacijų, skulptūrų. Ši vieta nuolat kinta, todėl jeigu kažkada čia jau lankėtės, ateikite dabar – tikrai rasite naujų ir dar nematytų darbų.
Lukiškių kalėjimas 2.0
Šios vasaros karščiausias hitas Vilniaus turistiniame žemėlapyje – Lukiškių kalėjimo kompleksas Vilniaus miesto centre. Nuo pat pastatymo 1904 metais iki uždarymo 2019 metais čia visada veikė įkalinimo įstaiga. Dabar tai yra nauja kultūrinė erdvė, viliojanti savo išskirtine praeitimi ir nepažintomis erdvėmis. Ekskursijos čia rengiamos ir dieną, ir naktį, vyksta koncertai ir kiti kultūros renginiai.
VU Botanikos sodas Kairėnuose
Sunku patikėti, bet vis dar yra vilniečių, kurie nesilankė šiame rojaus kampelyje. Pavažiavus vos keliolika minučių automobiliu nuo Vilniaus centro galima atsidurti tarp tūkstančių įdomiausių augalų. Japoniškas sodas, žirgynas, Basų kojų takas, Žaliasis pastatas su jį puošiančiomis vertikaliomis žolių kolonomis, apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į Kairėnų dvaro rūmus – tai tik maža dalis to, ką čia rasite. Beje, Botanikos sodas turi mažesnįjį brolį – padalinį Vingio parke.