Skubėjo fotografuoti

Vytautas pasakoja, kad saulė buvo labai ryški, o aplink ją buvo matyti tarsi vainikas ar aura.

„Kai grįžau namo jau buvau pamiršęs apie reiškinį. Bet kai saulė vėl pasirodė tarp kaimynų namų, jau bėgau fotoaparato. Tokiam kadrui reikia teleobjektyvo ir kokio nors ND filtro. ND filtrų neturiu, bet šiuolaikiniai fotoaparatai leidžia fotografuoti tiesiai ir į saulę, elektroniniai užraktai leidžia labai trumpą išlaikymą. Nufotografavus mačiau tik juodą foną ir geltoną saulės blyną“, - pasakoja jis.

Fotografo teigimu, tam, kad geriau matytųsi saulės vainikas, nuotrauką teko pašviesinti, o saulę vos vos patamsinti. „Taip pat pakeičiau baltos spalvos balansą į šaltesnį. Visą redagavimą užbaigiau elektroninio užrakto triukšmų sumažinimu“, – prisimena Vytautas.

Nuotraukoje - optinis reiškinys

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Gintautas Stankūnavičius teigia, kad Vytautas pastebėjo optinį reiškinį, kuris susidaro saulės spinduliams prasiskverbiant pro plunksninius debesis - saulės halą.

„Gali būti, kad atmosferos frontas, kurių vienas vakar lėtai traukėsi į pietryčius, o kitas pasirodė šiandien popiet „atsakingas“ už tokį halą: jis formuoja frontinių debesų sistemą - nuo lietaus sluoksninių (nimbostratus), kurie yra arti paviršiaus, iki plunksninių, esančių 8-11 kilometrų aukštyje. Pastarieji sudaryti iš ledo kristalų“, – aiškina klimatologas.

Jo teigimu, halas nėra retas reiškinys. Jis gali susidaryti tiek aplink saulę, tiek aplink mėnulį.

Įdomu tai, kad halo forma gali būti ne tik apvali. Halu taip pat laikomi ir vaivorykštiniai šviesos ratilai, juostos, lankai, dėmės ar net kryžiai ar netikros saulės, susidarančios aplink saulės ar mėnulio diską.

Tiesa, halas aplink saulę pasitaiko kur kas dažniau nei aplink mėnulį.