Griliaus vakarėliai: atkreipkite dėmesį į mėsos paruošimo būdą
Kuo kepimo temperatūra didesnė – tuo, pasak V. Urbono, didesnė tikimybė, kad maiste ims kisti pirminės baltymų struktūros. Kepamam maiste, kai temperatūra gerokai aukštesnė nei virimo, gali gamintis žmogaus organizmui ypač kenksmingos medžiagos:
„Yra duomenų, kad iš baltymų susidaro tam tikros medžiagos, kurios veikia kancerogeniškai. Taip pat ir iš riebalų, kaip žinia, transriebalų rūgštys, kurios susidaro būtent kepant aukštoje temperatūroje iš gerųjų, augalinės kilmės riebalų. Todėl ir sakoma, kad jei jau kepama – geriau tai daryti ant gyvulinės kilmės riebalų, pvz. sviesto“, – kalba medikas.
Gydytojo teigimu, kepant maistą ant grotelių, žala šiek tiek mažesnė, nei keptuvėje – riebalai nuvarva, tad jų pakitusių žmogus suvalgys mažiau. Visgi, kita medalio pusė – maisto apanglėjimas – tikrai neprideda naudos sveikatai: „Susidaro toksinės kancerogeninės medžiagos mėsos paviršiuje ir jos nėra labai gerai, švelniai tariant.“
Svarbu ir tai, kaip paruošta mėsa kepimui: V. Urbonas pasakoja, jog transriebalų rūgštys, šiandien įvardijamos kaip viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, susidaro iš augalinių aliejų aukštoje temperatūroje. Tai reiškia, kad aliejus, majonezas ar kiti priedai, kuriuose yra augalinės kilmės riebalų, kepimo temperatūrai artėjant prie 200 laipsnių, ima virsti į transriebalų rūgštis, o jos ir atneša sveikatos problemų.
V. Urbonas sako, kad pagrindinis klausimas – kaip dažnai tokiais patiekalais smaguriaujame: jei griliaus vakarėliai organizuojami kartą per mėnesį – nieko blogo, tačiau valgant šį maistą kelis kartus per savaitę, bėgant metams didėja onkologinių susirgimų rizika.
Karštas maistas ir šaltas gėrimas: organizmo reakcija į tokį derinį nenudžiugins
Šis derinys, sako V. Urbonas – mažesnė problema, nei keptas maistas, tačiau verta atsiminti skrandžio fiziologiją: šiltas maistas skrandyje užsilieka kur kas trumpiau, negu šaltas.
Šiltą patiekalą užgeriant šaltais gėrimais, šis kaipmat atvėsta, tad turintiems bent menkiausių skrandžio problemų medikas nepataria šilto maisto ir šalto gėrimo derinio, nes tai gali sukelti skausmą, pilnumo jausmą.
„Reaguodamos į šaltį, susitraukia skrandžio kraujagyslės, o skrandžiui kraujotaka – labai svarbi: vos kraujagyslėms susitraukus, skrandis praranda savybę saugotis nuo rūgščių, kurias jis pats gamina. Tada mažiau kraujo priteka į skrandį, gali sutrikti skrandžio veikla.“
Šaltų gėrimų reikėtų ypač vengti, jei tuo metu valgomas riebus maistas: „Tada riebalai virškinami dar sunkiau. Jei žmogus suvalgė kepsnį, kuriame visada bus riebalų, po to, tam kepsniui jau virškinantis, skrandyje nuo šilumos tirpinami riebalai, ir čia užgeriama šalto gėrimo – tie riebalai sukrenta į drebučius, gumulėlius. Tada jau labai sudėtinga suskaldyti riebalus, žmogus iškart pradeda jausti diskomfortą. Žmones, turinčius silpnesnį skrandį, po tokio derinio ima pykinti, juntamas rėmuo“, – kalba medikas.
Jei nenorite, kad po sočių vasariškų pietų „sustotų skrandis“, V. Urbonas pataria ant stalo dėti ne šaltą girą, vėsintą vandenį ar limonadus, o šiltą arbatą. Be to, anksčiau paplitusį mitą, kad po valgio kurį laiką skysčių apskritai nederėtų gerti, medikas vadina nesąmone: jei žmogus valgio metu išgėrė nepakankamai skysčių, žarnynui tenka kur kas sunkesnė našta.
Vėlyvesnės vakarienės ir protarpinis badavimas: pamirškite populiarius mitus
Kol pramanus apie vandens kenksmingumą po maisto gydytojas siūlo užmiršti visiems laikams, kitas senas lietuvių posakis „pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, vakarienę atiduok priešui“, anot mediko, teisingas:
„Jei tą patį maisto kiekį suvalgome pirmoje dienos pusėje – nutukimo tikimybė yra žymiai mažesnė, nei analogiško maisto tą patį kiekį valgant nuo 14 – 15 val.“ Be to, anot pašnekovo, pastebėta, kad geresni kognityviniai rezultatai pasiekiami valgant sočius pusryčius:
„Stebėjimai atlikti su moksleiviais, studentais: jie gauna geresnius balus egzaminuose ar pan., jei ryte pavalgo. Jei vaikas išėjo ryte nevalgęs – jis gaus prastesnį pažymį, nei pavalgęs.“ Pusryčių valgymas, sako vaikų gastroenterologas, turėtų būti privalomas visiems.
Ar apskritai galima valgyti prieš einant miegoti? Anot mediko, taip ir jokių 2-3 val. taisyklės iki miego jis nebesiūlo laikytis: „Jei žmogus nori valgyti – jis ir gali valgyti. Didžiausia esmė – kiek ir ką jis valgys nakčiai“. Jei prieš naktį užklupo alkis, V. Urbonas siūlo rinktis lengvą maistą – vaisius, daržoves, košes ar liesą žuvį.
Tuo tarpu protarpinis badavimas, vis labiau populiarėjantis Lietuvoje ir pasaulyje, V. Urbono manymu – netinkamas pasirinkimas sveikiems žmonėms.
Vaikų skatinimas valgyti ir gerti: posakiai „už mamytę, už tėvelį“ privalo būti išbraukti iš žodyno
Karštomis vasaros dienomis vaikai neretai ženkliai mažiau nori valgyti. Vis dėlto, V. Urbono manymu, versti vaiko valgyti daugiau, nei šis pats norėtų, nereikia:
„Jei pradėsi vaiką versti – arba jį pradės pykinti ir vaikas apsivems, tada išsigąs to maisto, tėvai ims vedžioti jį pas gydytojus, nesuprasdami, kas jam darosi, kodėl jis vemia.“
Gydytojas primena ir populiarius mažylių raginimus suvalgyti daugiau: „Įsivaizduokite, jei jūs nenorite valgyti ir jums su šaukštu lieptų tai daryti, už močiutę, už senelį, nes kitaip jie mirs, teko vienoje šeimoje tai girdėti. Tada vaikas su ašaromis akyse, nes jam gaila senelio ar močiutės, valgo, o po to vemia, galiausiai vedamas pas daktarą. Jokios ligos nėra. Sakau, nevalgydinkite ir viskas praeis.“
Kalbėdamas apie skysčius, V. Urbonas sako, kad tokios ligos kaip troškulio sutrikimas, nėra, o su priverstiniu vaikų girdymu kartais „perlenkiama lazda“: vaikas, jei nėra viduriavimo, kito išsekimo ar polinkio inkstų akmenims formuotis, turėtų gerti tiek, kiek pats nori. Su sultimis, motinos pienu, daržovėmis ar net koše vaikai taip pat gauna vandens.
Šlapimas – puikus rodiklis nustatyti, ar yra skysčių trūkumas: koncentruotas, aštraus kvapo, geltonos spalvos šlapimas ir sumažėjęs jo kiekis byloja, kad skysčių trūksta. Tuo tarpu jei vaikas šlapinasi 4 – 6 kartus per dieną – skysčių, mediko teigimu, jam pakanka.
Vasaros karaliai: šaltibarščiai, arbūzas ir ant laužo kepti zefyrai
Ant dažno stalo vasaros metu išvysime kone tradiciniu Lietuvos patiekalu tituluojamus šaltibarščius. Ši sriuba, sako medikas, geras pasirinkimas ne tik atsigaivinti, bet ir norint nepriaugti svorio:
„Tai – geras produktas. Visų pirma, tai – skystas maistas. Automatiškai jo suvalgai daug, užpildai skrandį ir gauni ne tiek daug kalorijų.“ Žmonėms, turintiems itin didelį apetitą, šaltibarščiai gali padėti pasijusti sotiems, tačiau negauti pernelyg daug kalorijų. O ir burokėliai, sako medikas – puiki, Lietuvoje auganti, daržovė.Tik su kefyro riebumu ar grietinės kiekiu persistengti nederėtų.
Vis dėlto, ši sriuba, kalba V. Urbonas, skirta žmonėms, galintiems pasigirti gerai veikiančiu skrandžiu. Tuo tarpu tiems, kurie turi polinkį į refliuksą ar kitus skrandžio sutrikimus, šaltas maistas gali provokuoti skrandžio dispersiją, liaudyje vadinamą „sustojimu“. O kaip su bulvėmis prie šaltibarščių? Gydytojas sako, jei nekamuoja viršsvoris – valgykite į sveikatą!
Deja, apie vaikų taip mėgiamus, užsienio filmuose dažnai rodomus, ant laužo kepamus zefyrus V. Urbonas negalėjo pasakyti nieko gero – jų, kaip didžiulės dalies kitų saldumynų, gydytojo manymu, turėtų išvis nebelikti parduotuvių lentynose.
Galiausiai, arbūzas: V. Urbonas pasakoja, kad šiame vaisiuje nėra didelės naudos, tačiau tai – skanus, nedidelio kaloringumo būdas gauti daug skysčių karštą vasaros dieną, tad atsigaivinimui ir vandens atsargų organizme papildymui galima rinktis jį. Svarbu, sako medikas, du dalykai: visada atsakingai nuplauti arbūzą po tekančiu vandeniu ir stengtis nepirkti jau supjaustyto ar įskilusio vaisiaus, mat taip stipriai didėja galimybė užsikrėsti žarnyno infekcijomis.
