Priminė lentpjūvę
Tomas sako, kad vaikštant po parką jo akis patraukė daugybė nupjautų medžių kelmų, o takeliai buvo išvažinėti sunkiasvorės technikos, kiek nuošaliau matėsi ir didžiulės rietuvės storų pušų ir kitų medžių rąstų.
Vyro teigimu, iš pirmo žvilgsnio dauguma nukirstų medžių atrodė sveiki, todėl kilo klausimas, kodėl ir kokiu tikslu šie medžiai buvo nupjauti. „Panašu, jog tai nebuvo nudžiūvusių ar sergančių medžių priežiūros rezultatas“, – teigia Tomas.
Anot jo, kasmet apsilankius Palangos botanikos parke jis atrodo vis „plikesnis“ ir apskritai kyla klausimas, ar botanikos parkas yra vieta tokioms miško pjovimo ir medienos apdirbimo operacijoms.
Susisiekus su parko direktoriumi Valdu Pakusu, jis informavo, kad medžiai nebekertami nuo kovo 15 dienos, kai įsigaliojo draudimas tą daryti, o tai, ką matė parko lankytojas, buvo medžiai kirsti dar iki draudimo bei parko įsigyta mediena takams per kopas daryti.
„Kirtimai parke yra natūralus dalykas, tai yra kasmetiniai periodiniai parko priežiūros darbai. Parkas yra senas, seni ir jame esantys medynai, todėl natūralu, kad dalis medžių atkrenta. Sveikų medžių niekas nekerta, vykdomi tik sanitariniai atrankiniai kirtimai, kai kertami nudžiūvę, vėjo išversti, nulaužti medžiai. Į tą vietą yra sodinami kiti“, – aiškino parko vadovas.
Anot jo, kasmet tenka pašalinti nudžiūvusius, vėjo nulaužytus ar išvartytus medžius taip siekiant užtikrinti palangiškių ir miesto svečių saugumą bei gerinant augimo sąlygas kitiems želdiniams. Šiemet po žiemos parkas nustatė, kad dalis medžių žuvo ir juos būtina išimti iš aplinkos. „Norime patikinti skaitytojus, kad sveiki medžiai nėra šalinami – jie paliekami toliau augti“, – kalba jis.
V. Pakuso teigimu, pušies bet kur nepasodinsi, jai reikalinga šviesa ir erdvė: „Medyne nupjovus tokį medį, jo toje vietoje neatsodinsi. Kai susiformuoja vėjovartos ar kitos erdvės, tos vietos paruošiamos ir ten pasodinama daug sodinukų. Todėl taip ir yra, kad vienais metais atsodinama tiek pat, kitais metais mažiau, kitais daugiau. Tai yra natūralus dalykas parke vykstantis tiek metų, kiek jis yra prižiūrimas.“
Parko vadovas informavo, kad per metus vidutiniškai išpjaunama apie 70 vėjo išvartytų, išlaužytų ar nudžiūvusių medžių, daugiausiai pušų, nes teritorijoje vyrauja pušynai, taip pat - šiek tiek juodalksnio. Per metus vidutiniškai pasodinama apie 100, kartais ir nuo 300 iki 400 naujų medžių.
Panašu, kad fiksuoti seni kirtimai
Delfi paprašė parko lankytojo atsiųstas nuotraukas įvertinti Lietuvos arboristikos centro vyr. arboristą Algį Davenį. Jis informavo, kad konkrečią medžių kirtimo datą nustatyti sunku, tačiau matyti, kad pjūvis ir pjuvenos jau oksidavęsi, taigi tai tikrai nėra šviežiai pjauti medžiai.
„Iš nuotraukos, kurioje matyti nukirstos pušies kelmas, nematant gyvai sunku spręsti, bet aišku, kad medis buvo gyvas, tačiau jis galėjo būti nulaužtas vėjo, pradėjęs džiūti, pažeistas puvinio ir pan. Kitoje nuotraukoje matyti sandėliuojami rąstai. Dalis aiškiai sausų kamienų, pažeistų puviniais. Yra spygliuočių ir lapuočių rąstų. Nuotraukoje, kurioje matyti pušiniai rastai, daugelis senokai, prieš kelis ar keliolika metų, žuvę. Pagal žievės „atšokimo“ laipsnį drįsčiau teigti, kad medžiai galimai paveikti viršūninio žievėgraužio, tačiau tam jau reikėtų detalesnio tyrimo. Jei kalbame apie tokį medžių kiekį, kuris parodytas nuotraukose (be galimai išvežtų kiekių), tai yra 101 ha (iš jų 60 ha medynų), tai tokio pobūdžio tvarkyba yra minimali. Manau, parko grožis ir teikiamos paslaugos nenukentės“, – nuotraukas komentavo A. Davenis.
Anot jo, Palangos botanikos parkas yra valstybinėje (patikėjimo teise savivaldybės) ne miškų ūkio paskirties žemėje. Tokioje žemėje miško parkas tvarkomas ligų ir kenkėjų prevencijos ir žmonių saugumo sumetimais.
Naudojama kurui ir takų gamybai
Iš nukirstų medžių, kurie yra tinkami, savo reikmėms parkas pasigamina medieną. Kita dalis medžių panaudojama kurui.
„Nudžiūvęs ar nulaužta viršūne medis bet kokiu atveju yra pasmerktas ir kad jo nepaliktume žūti miške, kur jis supūtų, mes jį nupjauname ir panaudojame medienai, o supuvę medžiai yra parduodami biokurui“, – aiškina V. Pakusas.
Jis sako, kad parkas taip pat pirko medienos iš Valstybinės miškų urėdijos, kurią parko teritorijoje ir pjovė.
„Iš Valstybinės miškų urėdijos pirkome 8 kūbinius metrus drebulės rąstų, kuriuos išsipjovėm ir darėm pajūryje medinius takus per kopas. Dalis medienos liko, nes laukiame, kol atsilaisvins darbo jėga ir toliau tęsim darbus. Pjovimo darbus vykdėme savo teritorijoje, ten yra mūsų gamybinė zona, kurioje yra laikoma ir skalda, ir smėlis takų remontui. Niekas to daryti nedraudžia. Ši parko teritorija nėra skirta poilsiautojams. Šioje parko dalyje jie neturėtų lankytis tiek dėl jų pačių saugumo, tiek dėl to, kad tai yra uždara teritorija“, – sako parko direktorius.
Valstybinė miškų urėdija patvirtino, kad parkas šiemet pirko drebulinius rąstus, taip pat tą darė ir pernai.
Šiais metais parkas pardavęs malkinę medieną gyventojams ir biokuro gamybai gavo beveik 3 tūkst. eurų pajamų. Gautos lėšos naudojamos parko priežiūros reikmėms.
Apie kertamas senas pušis Palangos botanikos parke spaudoje jau buvo rašoma 2016 metais, kai apie medžių kirtimus prakalbo vienas iš parko lankytojų.
Tuomet parko direktorius Valdas Pakusas įvardijo tą pačią priežastį – parke vykdomi sanitariniai kirtimai. Situaciją buvo prašytas pakomentuoti ir buvęs parko vadovas Antanas Sebeckas, kuris taip pat patvirtino, kad medžiai parke kertami laikantis taisyklių, o triukšmas dėl pastebėtų kelmų ir neva niokojamo parko esą kyla kasmet.
