Po kelių lietingų dienų dzūkai dar laukia netrukus prasidėsiančio rudeninių grybų dygimo, o J. Janušauskienė, prekiaujanti miško gėrybėmis ties Merkine, prie Vilniaus – Druskininkų kelio, jau išdėliojo ant automobilio variklio dangčio keletą visai ne prastai nuaugusių baravykų. Bet pasišnekėti su ja atvykau visai ne apie grybavimo paslaptis – knieti sužinoti, koks bus neišvengiamai artėjantis ruduo. Mat Janina pagal gamtos ženklus – stebėdama, kaip keičiasi medžiai, elgiasi paukščiai ir žvėrys – gan tiksliai numatė ar tiesiog pataikė atspėti šios vasaros orus.
„Kalbėjau jums, kad didžiausi vasaros karščiai bus prieš Žolinę, o po jų baigsis. Bet šilumos buvo dar savaitę po Žolinės, nors ir palijo“, - pripažino J. Janušauskienė.
Pasak marcinkoniškės, per keletą metų įpratome, kad rugsėjis dar būna beveik vasariškas, bet šiemet gamtos ženklai rodo, kad to tikėtis neverta. Ruduo bus toks, kokie būdavę jos vaikystėje – su lietumi, rūkais, nors pasitaikys ir viena kita saulėta diena.
„Beržų lapai dar žali, bet pasitaiko nemažai išdžiūvusių pušų ir kadagių – tai pranašauja, kad plis plaučių ligos. Kadagys gal daugiau apie širdies ligas pasako, o pušis – būtent plaučių“, - nukrypo į liaudies mediciną pašnekovė.
Pokalbį pertraukia nusipirkti miško gėrybių sustojusi automobilio vairuotoja. Paima litrinį stiklainį vėlyvųjų mėlynių ir tiek pat voveraičių iš viso už 8 eurus.
Grįžtame prie orų temos ir klausiu Janinos, kada prasidės rudeninės šalnos.
„Rugsėjo antroje pusėje. Bobų vasara bus pačioje rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, bet ne tokia ilga, kaip paprastai būna. O likusi spalio dalis bus lietinga. Bus ir saulėtų dienų, bet drėgmės tikrai nepristigsim“, - pasakojo J. Janušauskienė.
Moteris atkreipia dėmesį, kad paukščiai dar neskuba išskristi ir teigia, kad ruduo prasitęs ilgai. Negana to, vėlyvą rudenį grybautojų laukia maloni staigmena.
„Paskutinis sniegas šį pavasarį buvo gegužės mėnesį, tai ir vėlyvieji baravykai ims dygti tokiu laiku, kai jų jau niekas nesitikės – pačioje spalio pabaigoje, prieš Visus Šventuosius“, - kalbėjo marcinkoniškė.
Kalbėti apie būsimą žiemą, pasak Janinos, dar anksti. Pirmiausia jai reikia pamatyti, kaip pagels ir pradės kristi medžių lapai, kada išskris paukščiai, kaip pasipildys vandens upės, ir tik tada, maždaug po Vėlinių, pagal šiuos ženklus galės prognozuoti būsimus orus.
„Viską reikia sužiūrėti. Jei kelias dienas nebūnu miške, jau galiu kažką svarbaus pražiopsoti“, - sakė J. Janušauskienė.
Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia. Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas. Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota, tik neskuba kiekvienam išduoti visų gamtos paslapčių.
