Kasdien Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios bokštą aplanko keliasdešimt žmonių, o debesuotą ar lietingą dieną - kur kas daugiau. Daugelis atėjusiųjų stebisi, kad ši atrakcija nemokama.

Bažnyčios klebonas Kęstutis Balčiūnas, Palangoje reziduojantis dvejus metus, sveikina savo pirmtako sumanymą atverti bažnyčios bokštą lankytojams. „Smagu, kad į bažnyčią ateina vis daugiau žmonių. Kelionė prasideda nuo įėjimo pro vartus į šventorių. Visi gali pasigrožėti nuostabaus grožio neogotikinio stiliaus bažnyčia, kurios bokštą mato visi atvažiavusieji, todėl aplankyti ją tampa tiesiog būtina. O kopimas į bokštą, galimybė iš arti pamatyti bažnyčios varpus, tampa malonia atrakcija. Būna, kad kai kurie lankytojai ir ilgiau užsibūna bažnyčioje, kuri išties labai graži. Jei vyksta mūsų choro repeticijos, tai ne vienas pasilieka pasiklausyti giesmių“, - džiugiai kalbėjo dvasininkas.

111 laiptelių

Norintieji patekti į 21,4 metro aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę, turi kopti laiptais, kurių iš viso yra 111. Kopiant į viršų yra kuo pasigrožėti ir pakeliui – tarpinėje laiptų aikštelėje galima apžiūrėti bažnyčios laikrodžio mechanizmą, kurį reikia užvesti kas tris dienas, pasigrožėti įspūdingu vitražu bei iš balkono apžvelgti visą bažnyčią. Apžvalgos aikštelėje, kurios plotas apie 18 metrų, galima apžvelgti Palangą, o pakėlus akis į viršų išvysti įspūdingo dydžio bažnyčios varpus bei jų mechanizmą.

Pasak bažnyčios zakristijono Alfredo, didysis bažnyčios varpas sveria toną ir buvo nulietas 1875 m. Mažasis varpas yra lengvesnis, tačiau senesnis, jis išlietas net XVII amžiuje.

Bokšto apžvalgos aikštelėje įrengti ir dveji žiūronai, pro kuriuos pasižiūrėti galima taip pat nemokamai. Tiesa, ne visi patenkinti vaizdu, kurį pamato pro žiūronus: „Vieni medžiai. Tos Palangos visai nematyti“, - burba nepatenkintieji.

Nors įveikti tuos šimtą vienuolika laiptelių reikia ištvermės, tačiau tai kol kas netapo kliūtimi nei šeimoms su mažais vaikais, nei vyresnio amžiaus žmonėms. Iš pradžių norėta bokšte įrengti liftą, tačiau susidurta su paveldosaugininkų pasipriešinimu.

Pasak zakristijono, jam yra tekę lipti dar aukščiau, į pačią varpinės pastogę, kur yra įmontuotas laikrodis. „Lipau ilgomis medinėmis kopėčiomis. Buvo baisu. Ten, viršuje, nėra pro kur žiūrėti, nes nėra langų, tamsu ir niūru“, - pasakojo Alfredas.

Šimtametė šventykla

XIX a. pabaigoje, kai Palanga ėmė populiarėti kaip kurortas, kukli medinė bažnytėlė nebetenkino augančio kurorto poreikių. Jaunas klebonas Juozapas Šniukšta ėmė rūpintis naujos šventyklos statyba. Palangos bažnyčios projektas užsakomas švedų architektui K. L. Strandmannui, kuris jau buvo suprojektavęs neogotikinio stiliaus Švėkšnos, Salantų, Kelmės, Ramygalos, Gruzdžių bažnyčias.

1896 m. prasidėjo statybos. Miško medžiagas davė grafas Feliksas Tiškevičius, savo darbu turėjo prisidėti parapijiečiai. Vieta naujiesiems maldos namams parinkta šalia buvusiųjų, ant senųjų Palangos kapinių.

1899 m. rugpjūčio 22 d. buvo pašventintas kertinis akmuo. 1901–1905 m. statomos bažnyčios sienos ir bokštas. Plytos buvo degamos specialiai pastatytoje Vilimiškės plytinėje, dalis parvežta iš Klaipėdos krašto. Pastato linijoms išryškinti panaudota daugiau kaip 20 skirtingų profilių plytų.
Bažnyčios planas – lotyniškas kryžius su penkiakampe apside. Tai yra tipiška neogotikinė statyba: pastato karkasą iš išorės sutvirtina laiptuoti kontraforsai, centrinę navą – arkbutanų eilės. Interjero gotikinę struktūrą pabrėžia raudonų plytų dekoras, kontrastuojantis su baltu skliautų tinku. Bažnyčia trinavė, vienbokštė. Bokšto apatinė dalis yra mūrinė, užsibaigianti dantytais kuorais, viršutinė primena smailę, pratęsiančią vertikalias pastato linijas. Bažnyčios bokšto aukštis yra 59 m.
Palangos bažnyčia buvo pašventinta 1906 m. spalio 12 d.

1931 m. Palangos bažnyčios bokšte sumontuotas Vokietijoje pagamintas laikrodis. Jo mechanizmas prijungtas prie didžiausio iš keturių bažnyčios bokšte kabančių varpų. Tiesa, dabar varpas nebegaudžia. Jo dūžio garsas yra įrašytas ir sklinda pro garsiakalbius.