Liūdnas „Dviratinės“ sezonas

„Mūsų dviračius daugiausiai nuomodavosi užsieniečiai, o šiais metais nelabai jų yra. Lietuviai į kurortą suvažiuoja daugiausiai savaitgaliais, o kitomis dienomis jų mažai. Jeigu pernai būdavo panašus klientų srautas ir sekmadienį, ir pirmadienį, tai šiemet net nėra ko lyginti“, - sakė dviračius pačiame Druskininkų centre nuomojančios įmonės „Dviratinė“ darbuotojas Donatas.

Užsieniečiai kurorte apsistodavo ne trumpiau kaip savaitei, o atvykusieji iš Izraelio visam mėnesiui, tai ir dviračius nuomodavosi visai šeimai ne kelioms valandoms, bet paroms ar visam poilsiavimo laikotarpiui.

„Buvo pavieniai latviai, estai vakar dar turėjom dvi lenkes klientes, bet nuo šios savaitės į Lietuvą atvykstantiems lenkams reikės izoliuotis, tai jų daugiau nesulauksime“, - pasakojo Donatas.

Jo teigimu, tokiomis aplinkybėmis kelti kainas būtų pražūtinga, todėl liko pernykštis dviračių nuomos kainoraštis: 1 valanda – 3 eurai, 2 val. – 5 eurai, 3 val. – 6 eurai, dažnokai tenka pritaikyti nuolaidas. Sustojo ir „Dviratinės“ dviračių atnaujinimas, nes, kai nėra klientų, tai ir sulaužyti jų nėra kam.

„Pernai pradėjome dirbti kovo mėnesį, o šiais metais užklupo karantinas, tai po truputį atsidaryti galėjome tik tada, kai nuėmė apribojimus ir žmonės pradėjo judėti – birželio viduryje. Druskininkuose visiems šis sezonas nekoks, o dar didelė tikimybė, kad rudenį sulauksime antrosios užsikrėtimų bangos“, - kalbėjo Donatas.

Marškinėlius pirkdavo emigrantai

Pramogų aikštės pakraštyje, prie šaligatvio, vedančio į Druskininkų gydyklą, marškinėliais su Lietuvos ir Druskininkų simboliais trečius metus iš eilės prekiaujanti Vilija prisimena, kad pernai daug jos prekių nupirkdavo į Lietuvą atostogų grįžę emigrantai, geri pirkėjai buvo svečiai iš Rusijos ir Izraelio, o šiemet jų nėra.

„Tik savaitgaliais dabar juda kurortas, o paprastomis dienomis – tuščia. Druskininkuose ką tik vyko tarptautinė šunų paroda, tai buvo gerai, nemažai žmonių suvažiavo. Dar buvo lenkų, šią savaitę ir jų neliks, o sezonas ir taip trumpas, dirbti pradėjome tik nuo liepos“, - pasakojo verslininkė.

Vilijos parduodami marškinėliai kainuoja nuo 6 iki 9 eurų. Kainų ji šiemet nekeitė, nes pabranginusi atbaidytų paskutinius pirkėjus, o mažinti tiesiog neturi galimybės.

Meilės sala tampa pusiasaliu

Nemuno pakrantėje geresnių laikų liūdnai laukia šiemet atnaujintas laivas „Druskininkai“. Vos pradėjus laivybos sezoną, upėje nuseko vanduo, ir „Druskininkai“ jau negali plukdyti turistų į Liškiavą. Klientų gausa nesidžiaugia ir mažesni laiveliai bei katamaranai, kuriems seklūs vandenys nebaisūs.

Į Meilės salą 9 ir 10 vietų laiveliais poilsiautojus plukdantis Romas sakė, kad labiausiai pasigedo kurorto svečių iš Izraelio.

„Žydai tokiu metų laiku sudarydavo apie 70 procentų sanatorijų ir viešbučių svečių. Nėra ir rusų, baltarusių, ukrainiečių. Jie plaukdavo didelėmis kompanijomis, negailėjo pinigų pramogoms. Liko rusiškai kalbantys latviai ir estai, savaitgaliais – lietuviai“, - vardijo netektis verslininkas.
Plaukiojimo sezoną jis kasmet pradėdavo pirmosiomis gegužės dienomis, o šiemet dirba tik nuo birželio vidurio.

„Dar vienas fenomenas, kad Meilės sala baigia susijungti su krantu. Jeigu ir šiemet nebus tikros žiemos, tai gal kitais metais liks tik pusiasalis“, - pasakojo Romas.

Pats pasijuto poilsiautoju

Karolio Dineikos pėsčiųjų gatve savaitės viduryje pražingsniuoja vos vienas kitas į poilsiautoją panašus praeivis, palydimas nuobodžiaujančių elektrinių paspirtukų ir motorolerių nuomotojų žvilgsnių.

„Per dieną būna 2-3 klientai, savaitgalį daugiau. Žmonių nėra. Jeigu kokia šventė būna, tai daugiau į šventę vaikšto. Dabar daug kas prisipirkę paspirtukų, atsiveža į Druskininkus savus. Elektrinius motorolerius nuomojame jau ketvirtus metus, tai daug kas jais jau atsivažinėjo. Triratis dar domina vyresnius klientus“, - sakė prie viešbučio „Druspolis“ įsikūręs smulkusis verslininkas.

Paklaustas, kada po karantino atnaujino veiklą, jis susirado verslo liudijimo užsakymo išrašą – pradėjo dirbti liepos 4-ąją. Anksčiau, nors karantinas jau buvo panaikintas, imtis veiklos nebuvo prasmės, nes kurorte nebuvo poilsiautojų.

„Šiais metais aš pats jaučiuosi kaip poilsiautojas – visa laiką sėdžiu ant suoliuko. Galiu degintis, būtų vanduo, tai ir mirkti galėčiau. Vis tiek niekas tų motorolerių neima, net neprieina kainos paklausti“, - kalbėjo vyriškis.

Tik nuo rugpjūčio gali pilstyti alų

Lauko kavinėje „Samana“ užkalbinu jos direktorę Skaidrą. Skirtingai nuo kitų verslininkų, klientų stygiumi ji nesiskundžia, bet apgailestauja, kad tik nuo rugpjūčio, kai Seimas panaikino apribojimus, galėjo pradėti pilstyti alų.

„O už leidimą teko mokėti kaip už visą sezoną. Žmonių daug, nesiskundžiam. Daugiausia lietuviai su šeimomis, bet buvo ir rusakalbių bei lenkų, tik po sienos uždarymo šių nebeliks. Savaitgaliais, žinoma, klientų daugiau negu darbo dienomis, bet mes ir patys nustebome, kaip lietuviai po karantino buvo išsiilgę poilsio kavinėje“, - kalbėjo verslininkė.

Nesitikėjo tokio greito atsigavimo

Pačiame kurorto centre įsikūrusio įmantrios architektūros viešbučio „Pušynas“ rezervacijų vadybininkė Lilija sakė, kad šiuo metu viešbutyje apsistojo daugiausiai latviai, estai ir lietuviai.
„Lenkai taip pat važiavo, bet jų jau neliko – trumpai atidaryta buvo siena“, - pasakojo viešbučio darbuotoja.

Jos teigimu „Pušynas“ po karantino atsidarė paskutinį gegužės savaitgalį, tai galima sakyti, kad dirba visą vasarą.

„Neblogai, nesitikėjom tokio greito atsigavimo“, - kalbėjo Lilija.