Delfi portalui savo kelionių įspūdžiais pasidalino neseniai atostogavusios vilnietė ir kaunietė, kurios atostogoms rinkosi ne Lietuvos kurortus ar kaimo turizmo sodybas, o Graikijos salas.
Jos sprendimams įtakos turėjo gana saugi salų situacija dėl COVID-19 bei ypač patrauklūs Lietuvos kelionių agentūrų pasiūlymai.
Tiesa, pačiose Graikijos salose tikėtis didelių nuolaidų neverta, o beveik dešimtmetį Kretoje gyvenantis žurnalistas ir gidas A. A. Morkūnas teigė, kad derybos dėl nuolaidų su apartamentų savininkais ar turizmo paslaugų atstovais gali net įžeisti vietinius: juk turizmas Graikijoje tris pirmuosius atostogų sezonų mėnesius buvo be jokių pajamų.
Kaunietė Gintarė Korfu salą rinkosi dėl ypač patrauklios kelionės paketo kainos, o saloje ją stebino gamta ir didelis puikių paplūdimių skaičius, kuriuose nesijautė didžiulio poilsiautojų srauto.
Anot vilnietės Justės, jai atostogos Lietuvoje būtų kainavusios kur kas daugiau, nei poilsis Kretoje.
Džiugino pustuščiai paplūdimiai
Gintarė Korfu saloje ilsėjosi paskutinę liepos savaitę iki rugpjūčio 1 dienos. Vienos turizmo agentūros paketo kaina su skrydžiu, pervežimu, nakvyne penkių žvaigždučių viešbutyje su „viskas įskaičiuota“ savaitei trims žmonėms (du suaugę ir vaikais) kainavo 1300 eurų. Dar apie 100 eurų kainavo automobilio nuoma trims dienoms.
„Buvome apsistoję salos pietrytinėje dalyje, nesėdėjome vienoje vietoje, buvome išsinuomavę automobilį, keliavome po salą.
Ji nedidelė, kasdien su automobiliu gali pasiekti vis kitą salos dalį, ilsėtis vis kituose paplūdimiuose. Oro temperatūra siekė 33 laipsnius karščio, stengėmės laiką leisti prie jūros, prie vandens.
Pačiuose paplūdimiuose, kurie nėra prie viešbučių, nėra masės žmonių, nėra didelio srauto.
Žinoma, priklauso nuo vietos, bet keliaujant su automobiliu aplankėme ne vieną paplūdimį, yra žmonių, juk liepos mėnuo, bet dabar, ko gero, Palangoje jų prie jūros 10 kartų daugiau“, – pasakojo Gintarė.
Moteris keliauti į Korfu apsisprendė, kaip ji sako, „paskutinę minutę“.
„Stebėjome situaciją Europoje. Šią šalį rinkomės pagal COVID-19 statistiką, atvejų statistika liepos gale buvo mažiausia iš galimų kelionės krypčių, mažesnė ir už Lietuvos.
Korfu, ko gero, galbūt net apskritai nebuvo fiksuota COVID-19 atvejų. Laukėme iki paskutinės minutės, sekėme sergamumo rodiklius Graikijoje. Apsisprendėme likus vos kelioms dienoms iki skrydžio“, – teigė Gintarė.
Anot jos, Korfu saloje buvo galima net užsimiršti, kad egzistuoja viruso pavojus.
„Kaukės buvo reikalingos oro uostuose, lėktuve bei pervežimo metu autobusiuke į viešbutį. Jame kaukės nebuvo privalomos, čia viešbučio tokia infrastruktūra, kad poilsiautojų kambariai atskiruose nameliuose, su atskirais įėjimais, pats restoranas – atviroje erdvėje, kaip ir baseinas. Žodžiu, didžiulė atvira erdvė, kur nėra galimybės kažkur susiburti uždaroje erdvėje. Tad gryname ore kaukių nereikėjo. Jos buvo rekomenduojamos tik didesnėse parduotuvėse.
Atmosfera gera, patys turistai gana atsipalaidavę, nesijautė viruso baimės“, – pasakojo Gintarė, kuri Korfu saloje viešėjo pirmą kartą.
„Graikijoje esu buvusi, bet ne šioje saloje. Kainos kaip kainos, jos europinės, jei kur nueini pavalgyt, be 10 eurų neišsiversi, žiūrint ką perki ir kur eini.
Apskritai daugelio kelionių kainos tikrai yra palankios, lėktuvai neužsipildo, žmonės bijo skristi, daugelis laukia iki paskutinės minutės, kainos tikrai yra žemos lyginant jas su praėjusių metų liepa.
Jei pernai vasarą vargu ar staigiai paskutinę minutę kažką galėjai rasti už adekvačią kainą Korfu, nes viskas dar prieš mėnesį būna užsakyta, tai šiemet situacija kita, laisvų vietų viešbučiuose – apsčiai. Daugelis laukia paskutinės minutės, todėl organizatoriai „muša“ tas kainas, jos tikrai yra palankios turistams“, – teigė Gintarė.
Vilnietė Justė: daugiau rizikos Palangoje, o ne Kretos paplūdimiuose
„Norėjau garantuoto gero oro, tiesioginio skrydžio ir kiek galima mažiau žmonių atostogų metu“, – pasakojo Justė, kuri vienoje feisbuko keliautojų grupėje matė kitų darytas nuotraukas Kretoje iš pustuščių paplūdimių.
„Maniau, kad gyvenime niekada vasarą neskrisiu prie Viduržemio jūros, bet pamačiusi tas nuotraukas panorau pati keliauti ir atostogos visiškai pateisino mano lūkesčius“, – džiaugėsi moteris.
„Nebuvo žmonių masės, didžiulis viešbutis apytuštis, pačiuose paplūdimiuose – vienas, kitas turistas, tai suteikė tikrą tą atostogų pojūtį“, – pasakojo vilnietė.
Šiemet Justei jau teko koreguoti atostogų planus: dar per Velykas ketino ilsėtis Tenerifėje, bet prasidėjus pandemijai, kelionę teko atšaukti.
„Likus savaitei iki šių atostogų, sau sakiau, kad Lietuvoje tikrai neliksime. Likus kelioms dienoms iki atostogų nuvažiavau į kelionių agentūrą ir tik paprašiau paieškoti gero viešbučio.
Nebuvo ta situacija, kai planuoji, galvoji, ieškai informacijos. Taip ruošiausi atostogoms Tenerifėje, buvau suplanavusi visus objektus, ką noriu pamatyti, kur nuvykti. Dabar norėjau pabėgti iš Lietuvos“, – šypsosi Justė.
Ji paaiškino, kad sprendimą nelikti gimtinėje lėmė kelios priežastys: nebuvo linkusi gaišti laiko beieškant atostogų vietos ir nenorėjo į Palangą.
„Buvo minčių apie Latviją, Ventspilio, Jūrmalos miestus, galbūt kitą kartą ten keliausime. Dar turėjau kelialapį į Birštoną, pasiskambinau norėdama rezervuoti vietas, pasakė, kad tik spalį yra laisvų vietų.
Dar kaina ne paskutinėje vietoje. Manau, Kretos kelionės paketo kaina buvo labai patraukli lyginant su galimybėmis Lietuvoje.
Ketinau ilsėtis viename SPA centre Anykščiuose, rezervavau kambarį kovo mėnesiui, už dvi naktis prašė 300 eurų. Galvojau, už ką mokėti tokius pinigus? Tad šįkart Kreta finansiškai tikrai buvo patraukli“, – pasakojo Justė, kuri į šią Graikijos salą skrido su 9 metų dukryte.
„Plaukėme į Santorini salą, gidės žodžiais, anksčiau vasarą šią salą aplankydavo nuo 12 iki 17 tūkstančių žmonių. Mano draugė ten viešėjo prieš metus, pasakojo, visur – masės žmonių, stumdosi vieni su kitais. Tuo metu mes jautėmės visiškai laisvai, dabar Santorinį kasdien aplanko nuo 500 iki 1000 žmonių.
Laisvi keltai, laisvi autobusai, kalbant apie COVID-19, jaučiausi visiškai saugiai. Patys graikai atsakingai rūpinasi saugumu, laikosi reikiamų atstumų, rūpinasi dezinfekcijos priemonėmis.
Kalbėjau su safario žygio gidu, pasakojo, kad jiems labai svarbu rūpintis prevencija, nes turizmas – pagrindinė ekonomikos sritis.
Taip, kaukių reikėjo tiek kelte, tiek autobusuose, taip pat lėktuve, bet jos man atostogų netrikdė“, – pasakojo Justė.
Moteris teigė, kad kelionė dviem su penkiomis nakvynėmis viešbutyje ir daliniu maitinimu (pietūs, vakarienė) kainavo 1200 eurų, dar 120 Eur (80 suaugusiam ir 40 vaikui) sumokėjo už dienos trukmės safario žygį po gražiausius Kretos gamtos kampelius, už plaukimą į Santorinį salą nepagailėjo 240 Eur (160 suaugusiam ir 80 vaikui).
„Man atrodo, kad tai nėra brangios atostogos, turint omeny, kad atostogos viduryje vasaros“, – pasakojo Justė.
„Daugelis po kelionės klausė, kaip tu nebijojai? Turiu kritinį mąstymą, taip pat esu baigusi medicinos studijas, baimės nebuvo jokios, nes keliavome į saugią šalį tiesioginiu skrydžiu.
Manau, Palangos paplūdimiuose gulint kas 10 centimetrų yra daugiau rizikos, nei Kretoje. Taip, buvo nerimo, kad per kelias dienas gali viskas greitai pasikeisti, dėl to rinkausi neilgą kelionę. Po Graikijos pasilikau 2 savaites rezervo tam atvejui, jei po Kretos reikėtų izoliuotis. Apie tai buvau pagalvojusi“, – prisipažino Justė.
„Man atrodo, dabar keliones turėsime planuotis spontaniškai, likus kelioms dienoms iki atostogų pradžios. Dabar nežinau, ar tokie kelionių pasiūlymai vadinasi „paskutinės minutės“. Naršant internete man vis išmeta reklaminius pasiūlymus kelionėms į Kretą, Korfu ar Rodos salą. Tai jie nesivadina „paskutinės minutės“ galimybe, tiesiog siūlo skristi į Kretą jau rytoj“, – šypsosi Justė.
Derėsies – įžeisi graiką
„Mano Kreta“ kelionių vadovas, žurnalistas Audrius A. Morkūnas teigia, kad šiemet Kretoje vidutinis turizmo paslaugų ir maisto kainų lygis, palyginus su pernykščiu sezonu, nepasikeitė. Pavyzdžiui, kiek atpigo automobilių nuoma, bet pabrango ekskursijos, nes Graikijoje ribojamas viena antžemine transporto priemone (autobusu, traukiniu, laivu) keliaujančių žmonių skaičius.
„Jei kalbame apie kainas kavinėse, restoranuose, jos labai panašios kaip ir Lietuvoje, o lyginant su Vilniaus kainomis, Kretoje – netgi ir mažesnės. Mudu su žmona labai sočiai ir skaniai vietinėse tavernose pavalgome už 20 Eur sumą“, – tvirtina A. A. Morkūnas.
Šiemet Kretoje nėra turistų iš Rusijos, o daugiausia atostogauja Europos Sąjungos šalių piliečiai: vokiečiai, prancūzai, čekai, lenkai, Baltijos ir Skandinavijos šalių gyventojai, taip pat britai.
„Taip, Kretoje mėgsta ilsėtis ir lietuviai: salą tiesiogiai iš Vilniaus galima pasiekti vos ne kasdien. Iš viso – 6 tiesioginiai skrydžiai per savaitę: penki užsakomieji su kelionių organizatoriais „Novaturas“ ir „Tez Tour“ į salos sostinę Heraklioną (vietoj anksčiau planuotų keturių) ir vienas reguliarus su „Ryanair“ – į gražuolę Chanią. Be to, netrūksta atvykstančių lietuvių iš kitų Europos valstybių: Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos“, – teigė A. A. Morkūnas.
Anot jo, smarkiai COVID-19 atvejų statistikos kreivė šoktelėjo po liepos 1 dienos, kai Kreta atsivėrė tarptautiniams skrydžiams bei itin suaktyvėjo Graikijos gyventojų kelionės tarp žemyno ir salų. Tačiau bet kokiu atveju, Kreta vis dar lieka saugia vieta atostogoms, teigia kelionių vadovas.
„Rugpjūčio 10-osios duomenimis, Kretoje per visą pandemijos laikotarpį nuo kovo vidurio ir rugpjūčio pradžios užfiksuoti 66 koronoviruso atvejai. Saloje pastoviai gyvena apie 630 tūkst. gyventojų, per atostogų sezoną šis skaičius įprastai padvigubėja, bet ne šiemet.
Daugiau nei pusė atvejų užfiksuota po liepos 1 d., kai Kreta atsivėrė tarptautiniams skrydžiams bei itin suaktyvėjo Graikijos gyventojų kelionės tarp žemyno ir salų.
Bet nereikia pamiršti, kad Kreta priklauso Graikijai, todėl tarptautinėje erdvėje pirmiausia vertinama visos Graikijos statistika.
Žiūrint šalies mastu, užfiksuotų koronovirusų atvejų skaičius per pastarąją savaitę išaugo nuo ~7 Iki 13 atvejų 100 tūkst. gyventojų, daugiausia užregistruotų atvejų – Graikijos žemyninėje dalyje, ypač pasienio zonose su Albanija, Bulgarija, Šiaurės Makedonija, kur jau įvesta itin griežta atvykstančiųjų patikra.
Ji griežtėja ir salose. Tai pastebi kitos valstybės, todėl gali būti, kad net tuo atveju, jei bendri Graikijos Covid-19 rodikliai perkops 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą, Graikijos saloms bus daroma išimtis.
Taip pat žemyne padaugėjo atvejų, užfiksuotų po vestuvių pokylių: Graikijoje įprasta, kai į vestuves pakviečiama iki tūkstančio ar daugiau svečių. Todėl dabar Graikijoje susibūrimai leidžiami tik iki 100 asmenų.
Daugėja užsikrėtimų ir tarp jaunimo, todėl klubuose ir baruose dabar gali būti tiek lankytojų, kiek yra sėdimų vietų, daugelyje regionų, tarp jų ir Kretoje, užeigos, restoranai, barai ir klubai negali dirbti po vidurnakčio. Renginiai su stovimomis vietomis apskritai uždrausti“, – kalbėjo A. A. Morkūnas.
Anot beveik dešimtmetį Kretoje gyvenančio gido, graikų akimis nebūtų mandagu derėtis dėl nuolaidų apmokant paslaugas ar apgyvendinimo sąskaitas, turint omeny, kad turizmas Graikijoje tris pirmuosius atostogų sezonų mėnesius buvo be jokių pajamų.
„Graikai ir kretiečiai derasi sudarinėdami tūkstantinius ir milijoninius sandorius, bet niekada neprašo kelių eurų nuolaidos ką nors įsigydami ar užsakydami paslaugas už kelis šimtus ar dešimtis eurų. Jų akimis, tai yra nemandagu. Poilsiautojus Kretoje labiau džiugina ne nuolaidos, o dažnai prekiautojų, apartamentų ar tavernų savininkų patiekiamos nemokamos vaišės, įteikiamos mažos dovanėlės. Būtent jos, o ne nuolaidos stiprina draugystę“, – mano žurnalistas.
Pasak kelionių vadovo, Kretoje labai lengva pabėgti nuo didelio turistų srauto ir rasti tai, kas labiausiai patinka.
„Daugiausia poilsiautojų – populiariausiuose Kretos kurortuose: Hersonise, Stalidoje, Adelianos Kampos, Platanias, taip pat Chanios, Retimnno ir Agios Nikolaos miestuose. Kaip ir anksčiau, visi keliautojai plūsta į lankomiausias salos vietas: Elafonisi paplūdimį, Balos lagūną, Samarijos tarpeklį, Spinalongos salą, Knoso rūmų archeologinę vietovę ir pan. Išlieka populiarios ekskursijos iš Kretos į Santorinio salą.
Tačiau Kreta – milžiniška, salos pakrantėse – daugiau kaip 300 paplūdimių, pačioje saloje – šimtai tradicinių kaimų, iš kurių dauguma – su gilia šimtamete ar tūkstantmete istorija, tad čia labai lengva pabėgti nuo didelio turistų srauto ir rasti tai, kas labiausiai patinka. Todėl geriausia – išsinuomoti automobilių ir pasinaudoti saloje gyvenančiųjų patarimais ar sudarytais maršrutais“, – pasakojo A. A. Morkūnas.
Kelionių vadovas siūlo nusiteikti ramiam pažintiniam poilsiui, o ne triukšmingiems vakarėliams.
„Kaip ne kartą esu sakęs, atostogos Kretoje šiemet, mano manymu, turėtų būti ramesnės ir lėtesnės, leidžiant laiką paplūdimiuose ar keliaujant po salą mažose grupėse arba tiesiog su savo artimaisiais.
Pažintinės kelionės dabar ypatingos, nes populiariausias salos vietas galima pamatyti be itin didelio poilsiautojų antplūdžio, o tradiciniuose kaimuose pasimėgauti užburiančia ramybe. Kreta yra nuostabi tuo, kad joje poilsį prie jūros galima lengvai suderinti su pažintinėmis kelionėmis. Tokias atostogas ir organizuoju tiems, kas į mane kreipiasi“, – kalbėjo A. A. Morkūnas.
Anot jo, liepos pradžioje 4 asmenų šeimos atostogų biudžetas savaitei galėjo siekti ir 900 Eur.
„Dabar viskas priklauso nuo paties plano, šeimos poreikių, užsakomų paslaugų ir konkrečių datų, nes kainos labai skiriasi nuo metų laiko. Rugpjūtis ir rugsėjis Kretoje – pats sezono įkarštis, kai visų turizmo paslaugų kainos yra aukščiausios. Liepą jos buvo mažesnės, kainos mažės ir rugsėjo pabaigoje bei spalio mėnesį baigiantis vasaros atostogų sezonui.
Jei neskaičiuojant išlaidų už skrydžių bilietus, kaip žinia, jų kainos dažnai – vos ne sėkmės dalykas, liepos pradžioje 4 asmenų šeimai atostogas suorganizavau už 900 Eur. Į šią kainą buvo įskaičiuota automobilio nuoma savaitei ir 7 nakvynės jaukiuose apartamentuose šeimyniniame viešbutuke ant jūros kranto su baseinu ir sočiais pusryčiais“, – kalbėjo A. A. Morkūnas.
Teks izoliuotis ir grįžtantiems iš Graikijos?
Iš galimų atostogų krypčių sąrašo pirmadienį praktiškai iškrito dar 5 valstybės: Turkija, Kipras, Nyderlandai, Lenkija ir Islandija.
Šios šalys dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos įtrauktos į paveiktų valstybių sąrašą, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tad grįžusiems iš šalių privaloma dviejų savaičių izoliacija.
Rugpjūčio 7 d. duomenimis, Graikija tebepriklausė saugių valstybių būriui, šioje šalyje sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų siekė 9,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau per paskutines kelias dienas sparčiai augo naujų COVID-19 atvejų kreivė. Rugpjūčio 9 dieną fiksuotas šalies rekordas – net 202 nauji viruso atvejai, rugpjūčio 10-ąją – 126, 7 ir 8 dienomis – po 151 naują COVID-19 atvejį.
