Džiaugiasi išvengusi liūdnų pasekmių

Šiais laikais internetinėje erdvėje gausu informacijos apie įvairiausias dietas. Vieni skaičiuoja kalorijas, kiti porcijas, treti angliavandenius ar riebalus. Sveikos gyvensenos specialistė G. Brokienė apgailestauja, kad žmonės būna taip susikoncentravę ties mintimi numesti svorio, kad dažnai ryžtasi nepagrįstiems ir pavojingiems dalykams, taip pakenkdami savo sveikatai.

„Pavyzdžiui, ribojant kalorijas, mūsų organizme prasideda maisto ir maistingųjų medžiagų trūkumas, todėl patiriame stresą. Tai duoda atvirkštinį efektą – sulėtėja medžiagų apykaita, mažėja raumenų masė, gali pasireikšti tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, anemija, dehidratacija, galvos svaigulys, virškinimo sutrikimai“, – pavojus apribojus mitybą vardija sveikos gyvensenos specialistė.

„Misis Lietuva 2019“ karūną laimėjusi G. Brokienė praeityje ir pati buvo susiveržusi diržus, apribojusi savo valgiaraštį. Dabar ji gali tik džiaugtis, kad laiku sustojo ir viskas nesibaigė liūdnai: „Esu bandžiusi populiarių „dietų“, badavimų, „detoksų“ geriant sultis ar arbatas. Žinoma, tai buvo jaunystėje „vaikantis madų“ ir per daug nesigilinant. Džiaugiuosi, kad viskas nesibaigė mitybos sutrikimu ar kita žala sveikatai.“ Žinoma moteris prieš septynerius metus, sulaukusi 23-ejų, suprato, kad greiti būdai mesti svorį nėra veiksmingi, todėl nusprendė ne „googlinti“ apie „stebuklingas“ dietas, bet ieškoti mokslu bei medicina grįsto kelio sveikos gyvensenos link.

Pasak jos, nepasikonsultavus su specialistu potencialiai pavojingi bet kokie eksperimentai su mityba. „Galbūt iš šalies visos „dietos“ ar kiti greiti svorio netekimo būdai atrodo nekaltai, tačiau pasigilinus, su kaupu grįžtantis svoris yra niekai palyginus su galimomis daug liūdnesnėmis pasekmėmis. Kalbu tiek iš asmeninės, tiek iš profesinės patirties“, – perspėja G. Brokienė.

Gretė Brokienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Pavojingiausios dietos

Kokią tuomet dietą rekomenduotų specialistė kaip veiksmingiausią būdą atsikratyti nereikalingų kilogramų? G. Brokienė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kiekvienas turėtų žinoti žodžio „dieta“ tikrąją reikšmę. Pasak jos, daugelis klaidingai ar stereotipiškai įsivaizduoja, kad dieta – tai trumpalaikis sprendimas greitam svorio netekimui, kažko atsisakant, ribojant ar kitaip ignoruojant sveikos mitybos principus. Specialistė primena, kad dieta graikų kalboje reiškia gyvenimo būdą, režimą. Ir šis žodis mums turėtų kelti teigiamas emocijas, kaip sveiko gyvenimo būdo apibūdinimas.

„Viskas, ką galėčiau ir norėčiau rekomenduoti, tai sąžiningai sau atsakyti, kokio tikslo ir kodėl norite pasiekti. O toliau, rinktis visavertę ir subalansuotą mitybą su specialisto pagalba. Taip pat rekomenduočiau stengtis kruopščiai atsirinkti informaciją interneto platybėse, neaiškiuose leidiniuose, reklamose ar bet kur kitur – šiais laikais esame tiesiog „perkrauti“ abejotinais patarimais ir mokslu nepagrįsta informacija“, – apgailestauja moteris ir įvardija, kokios dietos mūsų organizmui yra pačios pavojingiausios ir daro didžiausią žalą.

„Kalbant plačiau, žmogui pavojinga bet kokia „dieta“, kai atsisakoma vienos ar kitos maistinės medžiagos, taip pat, kai taikomas monoprincipinis režimas, pvz., valgoma tik tam tikra produktų grupė ar dar blogiau – vienas produktas (kaip garsiosiose grikių ar raugintų kopūstų sriubos „dietose“). Dar vienas labai populiarus būdas – liekninamųjų preparatų vartojimas. Nesenai teko gilintis į šią temą, negalėjau patikėti, kiek daug žmonių patiki „stebuklingomis“ piliulėmis ir jų žadamu greitu rezultatu, neįsivertinę galimos žalos savo organizmui – daugelis tų produktų nelegalūs Europos Sąjungoje ar įtraukti į pavojingų sveikatai sąrašą dėl savo kenksmingos sudėties. Apibendrinant, sakyčiau, kad potencialiai pavojingi yra bet kokie eksperimentai mityboje, nepasikonsultavus su specialistu.

Vitamino trūkumas prisideda prie ligų atsiradimo

Daugeliui žinoma, kad veganizmas, žaliavalgystė, kitoks mitybos ribojimas gali sukelti geležies, kalcio, vitamino D trūkumą. Tačiau mitybos specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad žmonės, daugiausia tie, kurie iš savo valgiaraščių išbraukia mėsą, neįvertina ir kito elemento svarbos mūsų organizmui – gyvūninės kilmės produktuose randamo vitamino B12, arba kitaip kobalamino. Jis dalyvauja daugybėje viso organizmo procesų nuo pat gyvybės užsimezgimo – dėl jo trūkumo ne tik sutrinka organizmo funkcijos, bet gali atsirasti negrįžtamų sveikatos pakitimų.

„B12 trūkumo žmogus gali ilgai nejausti, tačiau pasekmės būna liūdnos. Taip yra dėl to, kad kepenys prikaupia vitamino atsargų net keleriems metams, bet mažakraujystė (megaloblastinė anemija – specifinė dėl šio vitamino stokos atsirandanti anemijos rūšis) vystosi net ir žmogui neįtariant apie senkančias vitamino atsargas, – pasakoja specialistė. – Dėl vitamino trūkumo atsirandančią mažakraujystę išduoda nespecifiniai požymiai, todėl juos lengva supainioti. Apie vitamino B12 trūkumą signalizuoja nuovargis, mieguistumas, apatija, koncentracijos ar susikaupimo stoka. Galūnių tirpimas, regos sutrikimai, išblyškusi oda, patinęs ir paraudęs liežuvis, burnos gleivinės opos – taip pat yra vitamino B12 stokos požymiai. Remiantis medikais, šį sutrikimą ne visada paprasta pastebėti net ir reguliariai atliekant bendrą kraujo tyrimą, kuris gali pasufleruoti apie vitamino B12 stoką.“

Vitaminas B12 labai svarbus kraujodaros sistemai, kadangi dalyvauja folio rūgšties gamyboje. Organizme trūkstant folio rūgšties, sumažėja kraujo kūnelių, o tai reiškia, kad mažėja hemoglobino koncentracija kraujyje. Vitamino B12 trūkumas taip pat gali turėti įtakos visos nervų sistemos funkcionavimui. Viena B12 funkcijų – dalyvavimas riebalų rūgščių procesuose, kuriems sutrikus, sutrinka ir nervinių ląstelių susidarymas bei atsinaujinimas. Šio vitamino trūkumas gali būti ir kitų ligų priežastis. Pavyzdžiui, vaikams vitamino B12 trūkumas gali sukelti augimo ir vystymosi procesų sulėtėjimą, o vyresniems žmonėms gali prisidėti prie Alzheimerio ligos atsiradimo.

Trūkumą būtina kompensuoti

„B12 augaliniuose produktuose beveik nėra – jo nedideliais kiekiais randama tik gyvulinės kilmės maiste – mėsoje, žuvyje, moliuskuose, piene, kiaušiniuose, jūržolėse. Žmogui vitamino B12 reikia 3 mikrogramų per parą (nėščioms ir maitinančioms moterims – 4 mikrogramų per parą)“, – teigia sveikos gyvensenos ekspertė. Taigi, vos viena bet kurio iš aukščiau paminėtų produktų porcija organizmui suteikia reikiamą vitamino B12 dienos normą (kiaušiniai ir pienas yra kiek mažesni vitamino B12 šaltiniai). Vitamino B12 atsargas tikrai galima papildyti valgant gyvūninės kilmės maistą, bet norint pašalinti jo trūkumą, derėtų šio vitamino vartoti papildomai. Jis tikrai nėra nuodingas ir visas perteklius tiesiog pasišalina su šlapimu.

Mitybos specialistai rekomenduoja vartoti vitamino B12 papildą, kuris užtikrina iki 6 kartų efektyvesnį maistinių medžiagų pasisavinimą. Vitaminas B12 padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, energijos apykaitą, mažina nuovargį.

Vitaminų injekcijos – ir metant svorį

Įdomu tai, kad kai kurios svorio klinikos užsienyje pacientams siūlo vitaminą B12 kaip išeitį netgi metant svorį, nes elementas suteikia daugiau energijos ir pagreitina medžiagų apykaitą, o tai padeda atsikratyti nepageidaujamų kilogramų.

„Jeigu nenustatytas B12 trūkumas, tai vartojant papildus svorio jie tikrai nereguliuos – na, o jei yra šio vitamino trūkumas, svoris nebus kontroliuojamas tiesiogiai. Pasireiškiant tokiems simptomams kaip energijos stoka, logiška, kad žmogus mažiau juda, yra mažiau fiziškai aktyvus, o energijos stoką kompensuoja valgymu (nes tai pagrindinis energijos šaltinis), todėl svorio galimai priaugama, o subalansavus B12 – numetama. Kalbant apie klinikas, Lietuvoje tai dar nėra populiaru, tačiau kaip tik teko diskutuoti su PAR gyvenančia ir šiuo metu mitybos mokslų magistrinį darbą rašančia mergina, pasak jos, užsienyje įvairios vitaminų ar papildų injekcijos yra ypač paklausi paslauga. Pavojingiausia, kad tai atliekama ne tik medicinos įstaigose, bet ir paprastuose grožio salonuose nekvalifikuotų darbuotojų. Juokinga, tačiau reikėtų žinoti, kad nesant vitaminų trūkumui, turiu omenyje vandenyje tirpių (B1, B2, B3, B5, B6, B12, biotinas, C, P), ši madinga procedūra tėra pinigų švaistymas, nes visas gautas perteklius pasišalina su šlapimu, taigi, gauti daugiau energijos ar paspartinti medžiagų apykaitą geriant B12 papildus nesant poreikiui, tikėtis būtų naivu“, – teigė G. Brokienė.